Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atsakas Aplinkos ministerijai: vandens galėtume siurbti dešimt kartų daugiau

Vanduo – karalius
Flickr.com / Vanduo
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aplinkos ministerija skelbia, kad Vidurio iš Šiaurės Lietuvoje mažėja požeminio vandens atsargos. Tuo tarpu Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas ramina ir tikina, kad tokia informacija yra klaidinanti.

„Lietuvos požeminio vandens ištekliai tikrai nemažėja. Būtinai reikia pabrėžti, kad tos atsargos pasipildo nevienodai, į žemę vanduo įsigeria nevienodais kiekiais. Vienur – daugiau, kitur – mažiau. Vienur daugiau jo nuteka paviršiumi, išgaruoja, tampa paviršinio vadens balanso arba visų vandens telkinių dalimi, o kitose vietose labiau įsigeria į žemę ir pamaitina mūsų, visų pirma, gruntinį vandenį, o po kelių šimtmečių, tūkstantmečių tampa mūsų arteziniu vandeniu“, – teigė J. Satkūnas.
 
Vandens netektis – minimali
 
Pašnekovas Žinių radijo laidoje pasakojo, kad Vidurio Lietuvoje požeminis vanduo įsigeria į žemę mažiau, priklausomai nuo gruntų savybių ir nuo paviršinio vandens nuotekio galimybių  ir kitų geologinių sąlygų. Kitose teritorijose, smėlinguose plotuose,  didesni vandens kiekiai papildo mūsų požeminio vandens atsargas.
 
Manoma, kad kasmet Šiaurės Lietuvoje kasmet vidutiniškai  yra netenkama 50 tūkst. kubinių metrų vienam kvadratiniam kilometrui, o Nemuno deltoje – skaičiai dvigubai didesni.
 
„Įsivaizduokime, kad visas visas kritulių vanduo susigertų į žemę. Vadinasi, visas taptų gruntiniu vandeniu, o vėliau požeminiu vandeniu.  Tam tikruose kraštuose tas vanduo nepatenka į gruntinį vandenį. Tai tarsi mes tų išteklių netenkame, tarsi jie būtų skirti papildyti požeminiam vandeniui. Tai tik čia tokia ta netektis ir turima“, – ramino specialistas.
 
Nemuno deltoje iškritęs vanduo nuteka į Kuršių marias, vėliau patenka į Baltijos jūrą ir virsta paviršiniu vandeniu.
 
Krituliai nieko nelemia
 

Pašnekovo nuomone, mes geriame gilesnį požeminį vandenį, kuris menkai reaguoja į kritulių kiekį, menkai priklauso nuo iškritusio lietaus ar ištirpusio sniego.
 
„Mes geriame gerai apsaugotą, gerai ištirtą požeminį vandenį, kurio ištekliai yra žinomi“, – teigė J. Satkūnas.
 
„Hidrogeologų teigimu, pakankamai gerai atliktais skaičiavimais, remiantis tyrimais, mes kiekvieną dieną galime siurbti iš Lietuvos žemės beveik 4 mln. kubinių metrų vandens per parą. Ir tai nėkiek nepažeis požeminio vandens balanso ir nėkiek nenukris jų lygiai“, – statistika dalijosi specialistas.
 
Šiuo metu vidutiniškai yra sunaudojama apie 400 tūkst. kubinių metrų per parą.
 
„Išnaudojame tik labai nedidelį kiekį išžvalgyto vandens, tačiau kiek dar jo nėra išžvalgyta“, – tvirtino pašnekovas. 

Visą laidos irašą galite išgirsti čia.

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min