Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Audronius Ažubalis: lenkiškų pavardžių rašymas – ne politinis sprendimas

Audronius Ažubalis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Audronis Ažubalis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė, kad lenkiškų raidžių įteisinimas rašant pavardes neatitinka Konstitucijos. Tuo pačiu jis mano, kad įstatymo pataisas pateikusi Vyriausybė nesiūlė pažeisti Konstitucijos, tik ją „kitaip interpretavo“.

„Balsuojant dėl pavardžių rašymo vartojant nelietuviško raidyno ženklus aš susilaikiau. Nes tai ne politinis sprendimas. Aš visada siekiau ir sieksiu, kad teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai, kad ir kokie jie būtų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A.Ažubalis. Anot jo, Konstitucinio Teismo nutarimai yra „aukščiau už bet kurį įstatymo projektą“ ir „kiekviena valstybė turi gyventi pagal savo Konstituciją“.

Tačiau paklaustas, ar įstatymo pataisas pateikusi Vyriausybė siūlė pažeisti Konstituciją, A.Ažubalis suglumo: „Aš nemanau taip. Manau, kad kiekvienas mato ir interpretuoja vienaip ir kitaip. Ir čia jūs klauskite premjero.“

„Aš kalbu kaip Vyriausybės narys, kuris laikosi pirmiausiai Konstitucijos, nes ant jos jis prisiekė tapdamas Seimo nariu ir ministru“, – teigė ministras. Jis sutiko, kad lenkiškų pavardžių klausimą būtų galima spręsti referendumu.

Paklaustas, ką atsako Lenkijos politikams, sulaukęs klausimo dėl raidžių „w“ ir „x“ vartojimo, A.Ažubalis pareiškė nieko nesakantis, nes jo „niekas neklausia“.

A.Ažubalis pabrėžė, kad dirbdamas ministru gina visų Lietuvos piliečių, nesvarbu, kurios tautybės, interesus. „Mintis, kad kažkas tikslingai daroma siekiant pabloginti vienos ar kitos tautinės mažumos gyvenseną, yra verta filmo scenarijaus, bet ne realaus svarstymo“, – sakė jis. Čia pat ministras citavo kasmetę „Freedom House“ ataskaitą, kurioje Lietuvoje vadinama laisva šalimi politinių teisių ir pilietinių laisvių srityse. ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje situacija Lietuvoje su žmogaus teisėmis Lietuva taip pat vertinama teigiamai. „Aš manau, kad tai yra du patys iškalbingiausi liudijimai, kurie daugiau nereikalauja nei skaičių, nei procentų“, – teigė A.Ažubalis.

Antradienį Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad jos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog pusė šalies gyventojų nepritartų Lietuvos piliečių vardo ir pavardės rašymui asmens tapatybės dokumentuose ne lietuvių, o originalo kalba. Daugiau tokių tarp neturinčių vidurinio išsilavinimo (62 proc.) ir kaimo vietovėse (57 proc.). Nelietuviškų ženklų vartojimui pritartų 15 proc. Lietuvos gyventojų.

Be to, apklausos duomenimis, dauguma (78 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad tautinės mažumos šalyje nėra diskriminuojamos.

Seimas pernai atmetė Vyriausybės pateiktas pataisas, kuriomis siūlyta leisti vartoti lenkiškus rašmenis asmens tapatybės dokumentuose. Kritikai teigia, kad pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės lietuvių kalbos.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min