Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Audronius Ažubalis: Šengeno vizą Michailui Golovatovui išdavė ne Austrija

Audronius Ažubalis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Audronius Ažubalis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis interviu 15min.lt pareiškė žinąs, kad Šengeno vizą Sausio 13-osios bylos įtariamajam Michailui Golovatovui išdavė ne Austrija.

Ministras pabrėžia, kad Austrijos pareiškimai, jog Europos arešto orderis jos neįpareigojo išduoti M.Golovatovo Lietuvai, yra niekiniai. Tai Austrija privalėjo padaryti remdamasi ir kitais dvišaliais susitarimais su Lietuva, tvirtina ministras.

– Netrukus turi pradėti veikti darbo grupė, tirsianti, kodėl Michailas Golovatovas buvo paleistas taip skubiai, kada galima tikėtis tos darbo grupės rezultatų?

– Pirmiausia ją reikia sudaryti. Lietuvos tikslas yra sudaryti ją kuo greičiau, nepaisant to, kad Europoje dabar prasideda visuotinis atostogų metas. Reikalas per daug svarbus. O prognozuoti, kaip tęsis grupės darbas, negaliu.

Galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuva dės visas pastangas, kad ši istorija būtų išsiaiškinta iki galo ir Europa išmoktų dar vieną pamoką, kurios esmė – jog solidarumo ignoravimas yra didelis pavojus pačios Europos egzistavimui.

– Ar Austrijai nepripažįstant pažeidus tarptautinę teisę, Lietuva svarstytų galimybę nutraukti diplomatinius santykius su šia šalimi?

– Nemanau, kad santykių nutraukimas padėtų išsiaiškinti tiesą.

– Jūs pritariate Seime sklandančiai nuomonei, kad pareiškimas apie Lietuvos ketinimus nutraukti santykius su Austrija vestų į Europos Sąjungos griūtį?

– Aš nemanau, kad norint išsiaiškinti santykius, reikia nutraukti diplomatinius santykius. Prisiminkime Antrojo pasaulinio karo istoriją: prieš prasidedant karui, valstybės atšaukdavo pasiuntinius.

Vizą jam išdavė tikrai ne Austrija, – sako A.Ažubalis. Dabar nuo mūsų pačių, nuo tų, kurie mus parems, nuo pačių austrų priklausys, ar ši istorija taps geru precedentu, kad daugiau panašūs atvejai nesikartotų. Be to, tai labai rimtas signalas, kad ES Šengeno erdvė turi būti prižiūrima daug rimčiau. Mes ne tik šiuo atveju tai matome. Įvykiai Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kai šalys nori vienašališkai keisti Šengeno sutartį, liudija, kad Šengeno sutartis nėra visų valstybių nuosekliai vykdoma. Reiškia, reikia labai nepopuliaraus dalyko: tam tikro kūno, kuris prižiūrėtų, kaip valstybės narės vykdo Šengeno sutartį.

Dabar atsitiko taip, kad tu įvykdei reikalavimus, viskas tvarkoj, tavo pasienio punktai, oro uostai, geležinkelių stotys tvarkoj – tu įstojai ir.. visi tave užmiršo. O kas prižiūrės, kaip tu vykdai sutartį toliau? Mes juk matėme situaciją Graikijoje, Turkijoje, kai jų pasienis tapo nekontroliuojamais imigrantų į Europą vartais.

Tai, kad kažkuri valstybė išdavė vizą (M.Golovatovui, – red. past), irgi liudys, kad ta valstybė turi tam tikrų problemų su Šengeno tvarkos vykdymu. Vizą jam išdavė tikrai ne Austrija.

– Kokių teisinių instrumentų, be darbo grupės, dar turi Lietuva, kad įrodytų Austriją klydus?

Prisiminkime Antrojo pasaulinio karo istoriją: prieš prasidedant karui, valstybės atšaukdavo pasiuntinius. Yra daug galimybių, bet apie jas tikrai negaliu šnekėti.

– Ar jums neatrodo keista, kad Europos arešto orderis M.Golovatovui išduotas tik pernai, praėjus 19 metų nuo Sausio įvykių. Gal domėjotės, ar pasirūpinta orderiais kitiems Sausio 13-osios bylos, Medininkų bylos įtariamiesiems?

– Aš manau, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Tai, kad tas orderis buvo išduotas, yra gerai. Dar daugiau pasakysiu: yra ir kiti dvišaliai teisiniai susitarimai – europiniai, kurie įgalioja valstybes išduoti ieškomus nusikaltėlius.

– Ar su Austrija mes tokius susitarimus turime?

– Turime. Štai kodėl Austrijos pasakymas, kad 2002 metų Europos arešto orderio priėmime padaryta išlyga jiems negalioja ankstesniems nusikaltimams, yra visiškai niekinis.

– Ar, jūsų nuomone, ES skiria pakankamai dėmesio šiam konfliktui tarp Lietuvos ir Austrijos? Ar nejaučiate, kad konfliktą paliekama spręsti dvišalių santykių rėmuose Austrijai ir Lietuvai, ES institucijoms liekant nuošaly?

– Reikia daugiau laiko tam. Patikėkite manimi, tam reikia daugiau laiko. Europos Komisija nėra politinis organas, kuris iš karto reaguotų į vieną ar kitą dalyką, darytų pareiškimus, spaudos konferencijas. Palaukime.

Teisiniai procesai, teisinės bylos – tai nėra greiti procesai. Pažiūrėkime, kiek laiko prireikė, kad būtų surastas Radko Mladičius ir išduotas. Kiek reikėjo laiko, kad būtų surastas Goranas Chadičius. Apie ką kalbame? Teisingumas turi būti tvirtas, patikimas ir teisingas, o ne tik greitas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min