Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Augintinių vardai ir juokina, ir šokiruoja

Zoologijos sodų lankytojai neturėtų nustebti, ant gyvūną pristatančios lentelės išvydę savo ar artimo žmogaus vardą. Vienus tai pralinksmina, kitus piktina.
A.Madzeliausko nuotr. / Zoologijos sodų lankytojai neturėtų nustebti, ant gyvūną pristatančios lentelės išvydę savo ar artimo žmogaus vardą. Vienus tai pralinksmina, kitus piktina.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prunskienė, Ozolas, Putinas – tai ne tik garsių politikų pavardės, bet ir Lietuvos zoologijos sodo, Klaipėdos rajono „Mini Zoo“ bei Lietuvos jūrų muziejaus gyventojų vardai.

Skambiais vardais šaukiamų gyvūnų krikštatėviai nemano taip galintys įžeisti tokias pat pavardes turinčius žmones ir ragina į gyvūnų vardus žvelgti su ironija. Tačiau, etnologų nuomone, tokie gyvūnų vardai peržengia sveiko proto ribas.

„Jų intelekto reikalas“

Lietuvos zoologijos sodo Kanopinių gyvūnų skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad vardus gyvūnai gauna skirtingais būdais. „Pavyzdžiui, begemotė Vanda ir avijautė Janė vardus atsivežė iš kitų šalių zoologijos sodų, kur gyveno anksčiau. Kupranugarė Vasara gimė pirmą vasaros dieną, todėl ją taip ir pavadinome“, – pasakojo ji.

Pasak A.Grebliauskienės, daliai augintinių vardus išrenka geriausiai juos pažįstantys žmonės – prižiūrėtojai. Būtent jie Putinu pakrikštijo metų pradžioje gimusį lamų jauniklį. „Mažylis atrodė labai piktas, todėl gavo griežtojo Rusijos politiko vardą“, – sakė pašnekovė.

Juk ir žmonių vardai ką nors reiškia. Kitoje kalboje vienas ar kitas vardas gali turėti įvairių prasmių, – sakė E.Legeckas.Šmaikštumo nepristigo ir Klaipėdos rajono „Mini Zoo“ sodo darbuotojams, kurie sodo pažibą meškutę pavadino Maša, o beždžionę – Adomu. Pasak sodo vadovo Edvardo Legecko, dėl žmogiškų gyvūnų vardų dar nėra sulaukęs priekaištų. „Juk ir žmonių vardai ką nors reiškia. Kitoje kalboje vienas ar kitas vardas gali turėti įvairių prasmių“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo nešokiruoja ir tai, jog šalia žmonių vardais pavadintų gyvūnų laksto asilė Prunskienė bei šuo Ozolas. Paklaustas, ar nesibaimina, kad apie tokius savo bendrapavardžius sužinoję visuomenės veikėjai galėtų įsižeisti, E.Legeckas į diskusijas nesileido: „Čia jau jų intelekto reikalas.“

Gauna medžių vardus

Zoologijos sodų atstovai tvirtino, kad neretai vardus gyvūnams padiktuoja susiklosčiusios aplinkybės. Pavyzdžiui, ereliui Jono vardas duotas, kai kartą dingęs iš sodo į namus jis grįžo Joninių dieną. Lietuvos zoologijos sode rasotą rytą išsiritęs apuokų jauniklis gavo Rasiuko vardą. Renkant vardą atsižvelgiama ir į gyvūno būdo savybes.

„Viena jūrinė erelė yra labai agresyvi, todėl mes ją vadiname Pikčiurna“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė. Tokiu pat vardu šaukiama atsiliepia „Mini Zoo“ gyvenanti lūšis. Ten pat augantis kupranugaris Makalo vardą gavo dėl savo nenusakomo būdo.

Kaune veikiantis zoologijos sodas turi ir kitų vardų rinkimo tradicijų. Pavyzdžiui, visi sode gimę guanakų (nedidelis lamą primenantis kanopinis gyvūnas – red. past.) jaunikliai gauna medžių vardus – Beržo, Gluosnio, Eglės, Gubojos ir pan. „Tai originalūs ir reti vardai, todėl mieli ir mums, ir lankytojams“, – pastebėjo A.Grebliauskienė.

Erelis Rolandu netapo

Lietuvos zoologijos sode išskirtinė teisė tapti „krikštatėviais“ suteikiama paramą sodui skiriantiems žmonėms, organizacijoms ar įmonėms. R.Varlauskienė prisiminė prieš kelerius metus pagarsėjusią istoriją apie Rolando Pakso vadovaujamos partijos narių ketinimus vieną iš Kauno zoologijos sode esančių kilniųjų erelių pavadinti Rolando vardu.

„Jie paaukojo mums 500 Lt, o už tai ant erelio Berto aptvaro norėjo pakabinti partijos reklamą ir paukštį pavadinti Rolandu. Tačiau kokios krikštynos gali būti už 500 Lt? Paprašėme sutvarkyti seną erelio aptvarą, bet tolimesnės derybos neįvyko, todėl erelis liko Bertu“, – pasakojo R.Varlauskienė.

Vardų autoriai - vaikai

Lietuvos jūrų muziejaus augintinių vardynos atiduotos į vaikų rankas. Kasmet pavasarį į muziejų plaukia laiškai su siūlymais, kaip pavadinti ruonių ir pingvinų jauniklius. „Skelbdami konkursą mes visada nurodome kryptį, koks turi būti vardas. Jis privalo turėti prasmę, būti susijęs su jūra ir trumpas“, - pasakojo muziejaus atstovė Nika Puteikienė. Renkant vardą iš visų pasiūlytųjų konsultuojamasi su muziejaus darbuotojais. „Tai tikrai sunki užduotis, todėl visada atsiklausiame Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo nuomonės, kad nepavadintume lėto, apsnūdusio gyvulėlio kokiu Judriumi“, – sakė pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad šiuolaikiniai vaikai mėgsta animacinių herojų ar serialų veikėjų vardus. „Man labiausiai įsiminė pasiūlymas jauniklį pavadinti Belto vardu. Beltas – sąsiauris Baltijos jūroje, todėl šis vardas labai prasmingas“, – sakė N.Puteikienė.

Šiemet gimusiems jaunikliams siūlomų vardų muziejus laukia iki gegužės 4 dienos. Vaikų patarimo klausia ir Lietuvos zoologijos muziejaus darbuotojai. Būtent jų sugalvotais Bruknės ir Suodžiaus vardais iki šiol vadinami rudieji meškučiai.

Siūlo nežmoginti gyvūnų

Mokslų daktaras ir etnologas Libertas Klimka įsitikinęs, kad suteikti laukiniams ir naminiams gyvūnams žmonių vardus – nesusipratimas. „Tradiciškai dažniausiai vardą nulemdavo gyvūno spalva. Žalmargė, sartis, margė – visi jie apibūdina spalvą. Taip pat neretai šunis, karves, arklius lietuviai pavadindavo pagal jų charakterį, būdo savybes“, – sakė etnologas. Gyvūnams suteikiamus žmogiškus vardus L.Klimka vertina kaip nesusipratimą. „Lietuviai gyvulių niekada Lietuviai gyvulių niekada nežmogindavo, – L.Klimkanežmogindavo. Jie niekada nesakydavo, kad gyvūnas mirė, bet naudodavo žodžius „nugaišo“, „nusibaigė“, apie plėšrų gyvūną sakydavo grubiau – „nudvėsė“. Anot senolių, miršta tik žmonės ir bitės. Taip pat ir žmogiškų vardų nesuteikdavo“, – pasakojo Lietuvos papročių ir tradicijų specialistas. Anot jo, tradicijų derėtų laikytis. Todėl ir zoologijos soduose gyvenantiems gyvūnams geriausia rinkti vardą pagal jų charakterį ar išvaizdą.

Etnologui pritarė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Irena Zabulienė: „Manau, kad nemažą įtaką tam, kad gyvūnai vadinami žmonių vardais, daro kino filmai. Pavyzdžiui, „Žuvelė Vanda“ ir panašūs. Kaip tėvai turi jausti atsakomybę rinkdami vardą savo vaikui, taip ir gyvūnų prižiūrėtojai. Mano nuomone, žmonių vardai skirti tik žmonėms“.

Komentarai
Temos Gyvūnai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min