Aukos palaidotos, o Lietuvos valstybė?

Žudynių Kaune aukų laidotuvės buvo vienintelė vieša informacija, susijusi su vis labiau gandais apaugančiais įvykiais. Pirmadienio tragediją tiriantys pareigūnai antra para slėpėsi už iškalbingos tylos sienos. „Jokių naujienų nėra“, – toks atsakymas vakar gaubė ir Drąsiaus Kedžio, kurį pareigūnai linkę įvardyti pagrindiniu įtariamuoju, likimą. Tačiau neoficialiuose pokalbiuose prasitarta, kad padėtis, kuri, kaip teigta pirmadienio pavakarę, atrodė beveik aiški, iš tikrųjų yra kur kas sudėtingesnė.

Ant karsto – vėliava

Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius ir šunų veislininkyste besivertusi V.Naruševičienė vakar palaidoti skirtingai.

47 metų J.Furmanavičiaus laidotuvėse buvo minia žmonių. Atsisveikinti su juo atėjo dauguma įvairioms sritims atstovaujančių Kauno teisėsaugininkų. Tačiau D.Kedžio sesers – civilinių bylų teisėjos Neringos Venckienės, kurios kabinetas Kauno apygardos teisme pastaruoju metu buvo greta J.Furmanavičiaus, tarp jų nebuvo matyti. Kaip ir jos vyro – Kauno advokatų kontoros seniūno Aido Venckaus.

Paskutinę pagarbą J.Furmanavičiui atidavė ir kolegos iš kitų miestų. Vainikai netilpo šarvojimo salėje. Velionis buvo pašarvotas be teisėjo mantijos, tačiau šalia karsto stovėjo Lietuvos valstybės vėliava. Ja apgaubtas ir išnešamas karstas. „J.Furmanavičius teisėju buvo paskirtas Lietuvos prezidento dekretu“, – taip aiškino nužudytojo artimųjų valią velionio kolegos.

Laukta žudiko?

Visai kitoks vaizdas buvo kituose laidojimo namuose, kuriuose buvo pašarvota dar 30–ies neturėjusi V.Naruševičienė. Tiesa, ir čia buvo apstu teisėsaugininkų, tačiau jie buvo linkę maskuotis. Viešai – laidotuvių namų prieigose stovėjo tik vienas uniformuotų policininkų ekipažas. Visi kiti budėjo tarnybiniuose automobiliuose be skiriamųjų policijos ženklų.

Nors paskelbta tarptautinė D.Kedžio paieška, galimybė, kad jis arba jo siųsti žmonės gali pasirodyti V.Naruševičienės laidotuvėse, taip pat neatmesta. Teigiama, kad prieš atvežant karstą šarvojimo salė buvo kruopščiai patikrinta.

Tarp asmenų, kuriems po žudynių buvo skirta apsauga, – ir velionės tėvai, ir sesuo Laima Stankūnaitė, buvusi D.Kedžio sugyventinė. Prie daugiabučio, kuriame gyvena velionės tėvai, nuolat budi policijos automobiliai. L.Stankūnaitė – paslėpta. Vakar į sesers šarvojimą ji atvežta paslapčiomis ir įvesta per tarnybinį įėjimą. Pačiose laidotuvėse L.Stankūnaitė nepasirodė – nei išnešant karstą, nei vėliau – kapinėse.

Tarp išlydinčiųjų V.Naruševičienės karstą nebuvo ir jos aštuonmetės dukters, jau patyrusios žiaurių išbandymų. Kaip jau rašyta, būtent trečiokėlė, pirmadienį grįžusi iš pamokų, aptiko nušautą motiną: namo durys buvo praviros, o nužudytoji susmukusi prieangyje. Velionės dukra iš laidojimo namų dingo po policijos saugomos savo tetos L.Stankūnaitės apsilankymo.

Teisėsaugininkai klydo

Teisėsaugininkams atsitvėrus tylos siena, Lietuvą sukrėtę įvykiai vis labiau apauga gandais. Peno tam duoda ir paaiškėję faktai, kad per pirmadienio spaudos konferenciją, rengtą iš vidaus užrakintoje Kauno apygardos prokuratūroje, teisėsaugos vadovai – generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisaras Algirdas Kaminskas – pateikė visuomenei iki galo nepatikrintą informaciją.

Netikslus buvo ir teigimas, kad mikroautobusas, ant kurio buvo priklijuoti klaidinantys „Kauno kelių“ lipdukai, priklauso D.Kedžio darbovietei – vienai pakaunės statybų bendrovei. Tai tvirtinusių pareigūnų pavaldiniai nustatė, kad transporto priemonė neturi oficialaus savininko – išregistruota iš „Regitros“ prieš dvejus metus. Netiksliai buvo apibūdinamas ir V.Naruševičienės nužudymo vietoje rastas D.Kedžio pistoletas „Beretta“, naudotas per abu išpuolius. Pirmiausia paaiškėjo, kad jo dėtuvė – pilna šovinių. Vadinasi, V.Naruševičienė nušauta iš kito ginklo. Dabar aiškėja, kad greičiausiai ne iš šio pistoleto – tik iš tokio paties kalibro ginklo nušautas ir J.Furmanavičius.

Manoma, kad nužudžius J.Furmanavičių galbūt bandyta sukelti skandalą, užgožiantį net tokius įvykius kaip Henriko Daktaro sulaikymas Bulgarijoje ir artėjantis jo išdavimas Lietuvai. Tai pavyko.

Radus to paties pirmadienio vakarą minėtą mikroautobusą, paaiškėjo, kad netiesa, jog po žudynių buvo skubiai uždaryti visi keliai iš Kauno – mikroautobusas rastas Kauno rajone.

H.Daktaro šešėlis

Neoficialiai vis dažniau kalbama, kad kas nors pasinaudojo D.Kedžio keliamu skandalu. Ir gali būti, kad įvykdęs savo planus jo atsikratė.

„Manau, jis galėjo tapti savo interesų turėjusios gaujos įrankiu“, – LŽ teigė vienas didelę patirtį turintis pareigūnas. Kad D.Kedys galbūt turėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu liudija ankstesnis jo verslas – brangiakailių žvėrelių auginimas ir prekyba jais. Tuo verstis be atitinkamo „stogo“ tais laikais buvo neįmanoma.

Nors oficialiai teigiama, kad D.Kedys iki šiol policijos akiratyje nebuvęs, esama duomenų, kad jis gali būti susijęs ir su spirito kontrabanda. Iškalbingas sutapimas – prieš pradėdamas advokato karjerą D.Kedžio svainis A.Venckus dirbo tuometiniame „šeštajame“ skyriuje (dabar – Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba) ir kovojo su spirito kontrabandininkais.

Manoma, kad nužudžius J.Furmanavičių galbūt bandyta sukelti skandalą, užgožiantį net tokius įvykius kaip Henriko Daktaro sulaikymas Bulgarijoje ir artėjantis jo išdavimas Lietuvai. Tai pavyko.

Kodėl iš visų teisėjų pasirinktas būtent J.Furmanavičius? Jis jau porą mėnesių buvo šmeižiamas viešojoje erdvėje ir niekas į tai labai nereagavo. Šis teisėjas buvo „nusikaltęs“ Daktarų šeimai. Būtent jis pasiuntė už grotų H.Daktaro sūnų Enriką, kaltintą narkotikų ir padirbtų dolerių kontrabanda.

Vienintelė prielaida

D.Kedžio skunduose J.Furmanavičiaus pavardė atsirado tik po pusės metų. Iš pradžių jis dukters tvirkinimu kaltino tik Andrių Ūsą. Kodėl staiga šiame kontekste imtas minėti ir jis, atsakymo J.Furmanavičius mėgino ieškoti pats.

Per savo gyvenimą teisėjas tyrė ne vieną bylą – pradedant eismo įvykiais, kai dirbo Kauno vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdyboje, ir baigiant rezonansinėmis nužudymų, narkotikų, kontrabandos bylomis Kauno apygardos teisme. Draugams J.Furmanavičius sakė neprisimenantis, kad jo ir D.Kedžio keliai anksčiau būtų susikirtę.

Stakliškės netiki

„Mes netikime tuo, kuo kaltinamas mūsų kraštietis J.Furmanavičius!“ – vakar Stakliškių miestelio, esančio Prienų rajone, gyventojų vardu LŽ tvirtino seniūno pavaduotoja Nijolė Ivanovienė. Anot N.Ivanovienės, J.Furmanavičius buvo vienas šauniausių jos bendramokslių – gerai besimokantis, lengvai bendraujantis, draugiškas, paprastas ir nuoširdus žmogus. Toks jis ir liko, net ir pasiekęs karjeros aukštumų. Pasak pašnekovės, beveik visus savaitgalius J.Furmanavičius leisdavo tėviškėje – devintąją dešimtį baigianti jo motina turi per 10 hektarų žemės. Teisėjas buvo jauniausias iš aštuonių jos vaikų: dviejų sūnų ir šešių dukterų.

Niekam Stakliškėse nebuvo kilę įtarimų dėl kitokios iš čia kilusio Kauno apygardos teismo teisėjo seksualinės orientacijos. Visi kolegos sakė galintys prisiekti bet kuo, kad šis kaltinimas – nesąmonė.

Reformos aukos

Buvę J.Furmanavičiaus kolegos policijoje tragediją sieja su nesėkminga prieš šešerius metus Lietuvoje pradėta teisine reforma – kai įsigaliojo dabartiniai Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai. Anot jų rengėjų, jie orientuoti į senas demokratijos tradicijas turinčią Vakarų Europą. Būtent šie kodeksai sujaukė visą lig tol veikusią nusikaltimų tyrimo sistemą, kai policija ir prokuratūra vienodai tyrė nusikaltimus. Kiekviena – pagal kompetenciją, kurią buvo apibrėžę atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Įsigaliojus naujiesiems kodeksams, 90 proc. nusikaltimų ėmė tirti policija. Prokuratūrai liko tik ikiteisminių tyrimų vadovo vaidmuo. Anot pašnekovų, tragedija, vainikavusi beveik metus trunkantį D.Kedžio pareiškimo tyrimą, – akivaizdus įrodymas, kad per tuos šešerius metus nieko nedirbantys, tik vadovaujantys prokurorai visiškai prarado kvalifikaciją. „Tai, ko jie nepajėgė ištirti tiek laiko, dabar tiria visa Lietuva“, – ironizavo LŽ pašnekovai.

Kas kitas?

Baiminamasi ir to, kad pirmadienį Kaune surengti išpuoliai neturėtų tąsos.

„Dabar kiekvienas per mėnulio pilnatį mus pareiškimais užverčiantis pilietis, nepatenkintas, kad jam rodoma per mažai dėmesio, gali pasekti D.Kedžio pavyzdžiu“, – nenorėdami būti blogais pranašais tris kartus per petį spjaudė pareigūnai. Anot jų, dėl pernelyg ilgai trunkančių ekspertizių šiandien įstrigusi ne viena sudėtinga byla.

O dirva D.Kedžio sekėjams jau rengiama – viename interneto tinklalapyje ėmė burtis palaikantieji šį „XXI amžiaus Tadą Blindą“. Tarp jų yra net Seimo narių. Ir tai pareigūnams kelia didesnę nuostabą negu komentarai internete, kur ant nužudytojo teisėjo pilamos pamazgos. Per savo gyvenimą J.Furmanavičius išnagrinėjo ne vieną bylą, o šiandieniai pataisos namai, kurių gyventojai slampinėja be jokio užsiėmimo, kompiuterizuoti.