Nors situacija darbo rinkoje po truputį stabilizuojasi ir užimtumas kasmet didėja, vis labiau juntamas nacionalinio produkto deficitas, nebesurenkami pinigai svarbioms problemoms spręsti – švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei paramai ar bendrai gerovei.
„Iš vienos pusės mes turime potencialias galimybes, kad žmonės dirbtų, kita vertus, mes turime jų nepakankamai, kad jie dirbtų tokiose vietose ir tokius darbus, kurių reikalauja mūsų ekonomika“, – laidoje „Globali, bet Lietuva” sakė prof. B.Gruževskis.
Jo teigimu, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje labai atsiliko net nuo mūsų regiono valstybių – Latvijos, Lenkijos, Vengrijos. Profesoriaus teigimu, kad padėtis darbo rinkoje taptų stabilesnė, Lietuva kasmet galėtų priimti ir integruoti po penkis-septynis tūkstančius imigrantų.
B.Gruževskis, apie socialines ir demografines Lietuvos ateities problemas kalbėsiantis šią vasarą vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, didžiausia šių dienų Lietuvos problema vadina valstybės valdymą: „Mums nepavyksta sugeneruoti valstybės tarnybos sistemos, kuri skatintų valstybės tarnautoją maksimaliai rūpintis valstybe. Trūksta politinės valios, kuri iš esmės bandytų reformuoti valstybės tarnautojo apmokėjimo sistemą, kuri priklausytų nuo rezultato. Šiandien, kai tarnautojo atlyginimas priklauso nuo pareigų ir stažo, sistema yra labai atsilikusi“.
Laidoje „Globali, bet Lietuva“ B.Gruževskis apibūdino ir potencialaus lietuvio emigranto paveikslą – tai devyniolikmetis, prieš metus ar šiemet baigęs vidurinę mokyklą ir gyvenantis nedideliame miestelyje. Jis net nebando stoti į universitetą – išsyk išvažiuoja.
B.Gruževskis atkreipė dėmesį į tai, kad bandymas paruošti reemigracijos politiką buvo jau prieš dešimt metų. „Reiškia, dešimt metų viskas stovėjo vietoje, – teigė jis. – Daug ką padaryti galima ir dabar, blogai yra tik tai, kad mes stovime vietoje“.
Pokalbį su Darbo rinkos tyrimų instituto vadovu prof. Boguslavu Gruževskiu galite išgirsti čia.
