„Būsimas parlamento balsavimas dėl naujo Švietimo įstatymo bus svarbus lakmuso popierėlis, kiek toli Lietuva yra pasirengusi žengti, kad apsaugotų savo mažumų teises“, – Lenkijos parlamente kalbėjo R.Sikorskis.
„Prašome, kad toliau nebūtų mažinamas mokymas lenkų kalba, o ilgai kartoti Lietuvos lenkų reikalavimai būtų įvykdyti. Jie yra lojalūs demokratinės Lietuvos piliečiai su teise išsaugoti savo tapatybę, kultūrą ir nuosavybę“, – sakė ministras, kurio kalbą BNS atsiuntė Lenkijos ambasada Lietuvoje.
Balsavimas dėl naujos redakcijos Švietimo įstatymo numatomas ketvirtadienį.
Lenkijos politikai kritikuoja nuostatas, kuriomis siūloma įtvirtinti, jog bent du ar trys dalykai vyresnėse klasėse tautinių mažumų mokyklose būtų dėstomi valstybine lietuvių kalba. Pareigūnai sako, kad šiuo metu tautinių mažumų mokyklose 95 proc. pamokų vyksta lenkiškai, nors Europoje vidurkis yra apie 60 proc. pamokų tautinės mažumos kalba, panašus rodiklis yra ir Lenkijoje.
Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kur lenkiškai galima įgyti visą išsilavinimą – pradedant pradiniu ir baigiant aukštuoju. Be to, visame pasaulyje, išskyrus Lenkiją, veikia 160 lenkiškų mokyklų, ir didžioji dauguma (100) iš jų yra Lietuvoje.
Vis dėlto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjai ir juos remiantys politikai Varšuvoje sako, kad siūlomi įstatymo pakeitimai pablogintų lenkų padėtį.
Lietuvos diplomatai paneigė Lenkijos žiniasklaidos pranešimus, kad Lietuva ketina vykdyti konsultacijas dėl Švietimo įstatymo pataisų.
„Savaitgalį Vengrijoje per neformalų ministrų susitikimą netiesiogiai buvo sutarta ne kas kita kaip eilinį sykį pateikti Lietuvos lenkų padėtį atspindinčius rodiklius. Be kitų – pakartoti argumentus, kuriais vadovaujamasi einant Švietimo įstatymo pakeitimo link. Lietuva nepails jų kartoti, tačiau tai nereiškia, kad bus leista kištis į suverenios valstybės santykius su jos piliečiais ir įstatymų leidybą“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio atstovė spaudai.
„Lietuva yra pasiryžusi eilinį sykį informuoti, išgirsti nuomonę, tačiau vadinti šį procesą konsultacijomis – klaidinga ir klaidinanti interpretacija. Ministro nuomone, tokios interpretacijos neprisideda kuriant pasitikėjimu grįstą dialogą, kurio Lietuva siekia“, – teigė Renata Lazdin.
Pasak jos, Švietimo įstatymo pakeitimas vykdomas tam, kad tautinės mažumos Lietuvoje turėtų dar didesnes galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
