Vilniuje konferencijoje dalyvaujantis A.Hulakas, paklaustas, kaip vertina pasikeitusią Lietuvos vadovų poziciją oficialiosios Baltarusijos atžvilgiu, sakė, jog esama informacija neleidžia spręsti, ar ta pozicija pasikeitusi, ir dėl kokių priežasčių.
„Sunku pasakyti, kiek pasikeitė pozicija. Mes matome, kad pasikeitė veiksmai – anksčiau tai buvo principinis aukščiausių šalies vadovų ignoravimas, dabar – tarpusavio ryšiai, bet, deja, nėra aiškiai pasakoma pozicija, kodėl ignoravimą pakeitė tarpusavio ryšiai. Ar šie ryšiai nukreipti į kokių nors demokratinių idėjų skaidą, ne tik ekonominius tarpusavio santykius, tai sunku pasverti“, – penktadienį interviu BNS sakė A.Hulakas.
„Norėtųsi matyti aiškiau išdėstytą politiką“, – pridūrė Baltarusijos Helsinkio komiteto prezidentas.
ES dėl galimo rinkimų klastojimo 2006 metais uždraudė A.Lukašenkai ir kitiems aukštiems Baltarusijos pareigūnams atvykti į Bendrijos šalis, bet pernai įšaldė šias sankcijas.Kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje jis teigė, jog nuo 2008-ųjų parlamento rinkimų ji nusistovėjo, ir, nors padėtis šalyje žmogaus teisių ir politinių laisvių prasme yra nepatenkinama, jo žodžiais, „bent yra prasmė kalbėti, kad kažkas vyksta“.
„Mes buvome pastebėję teigiamas tendencijas, kurios prasidėjo prieš 2008-ųjų parlamento rinkimus, beveik prieš dvejus metus, tačiau stabtelėjo, ir šiuo metu žymių pokyčių nematom. Dažnai fiksuojami tokie atvejai kaip represijos, žiaurios represijos. Sistema nepasikeitė, atvirkščiai, KGB kišasi į politinius procesus, bet situacija, mano akimis, daug įdomesnė ta prasme, kad yra kažkokia intriga, judėjimas, skirtingai nuo tuomet, kaip prieš dvejus metus, kai viskas buvo sustingę“, – sakė A.Hulakas.
„Dabar yra prasmė kalbėti, kad kažkas vyksta, nes anksčiau poslinkiai buvo tik blogesnėn pusėn“, – kalbėjo Helsinkio komiteto vadovas.
Klausiamas, ar nepasigenda Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, spaudimo Baltarusijai užtikrinti šalyje žmogaus teises, A.Hulakas sakė, jog šiuo atveju poveikio priemonės – labai ribotos.
„Aš manau, kad instrumentai daryti spaudimą, poveikį, labai riboti, išvis klausimas – ar įmanoma daugiau spausti, ir prie ko tai prives. Ta politika, kuri buvo anksčiau – sankcijų – irgi nedavė efekto. Visų pirma, realiai tiesioginė ekonominė Baltarusijos priklausomybė nuo ES nėra didelė, daug didesnė – nuo Rusijos, todėl „europinės“ sankcijos ne tiek reikšmingos Baltarusijai“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjas.
„Baltarusijai svarbiausia „principinga Europos ir Lietuvos, pozicija dėl požiūrio į demokratines laisves Baltarusijoje, ir ekonominiai ryšiai, parama, tačiau daugiau einant ne į sankcijas, o į santykių vystymosi galimybę, jei Baltarusija veiks protingai, ir vadovaudamasi žmonių valia ir Europos vertybėmis“, – sakė A.Hulakas.
ES dėl galimo rinkimų klastojimo 2006 metais uždraudė A.Lukašenkai ir kitiems aukštiems Baltarusijos pareigūnams atvykti į Bendrijos šalis, bet pernai įšaldė šias sankcijas, taip reaguodama į Minsko sprendimą paleisti politinius kalinius.
Praėjusių metų rudenį A.Lukašenka po daugiau nei dešimties metų pertraukos atvyko susitikti su šalies vadove Dalia Grybauskaite.
Prieš tai paskutinį kartą A.Lukašenka į Lietuvą buvo atvykęs 1998 metų lapkritį, kuomet Medininkuose susitiko su tuometiniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.
Šiemet prezidentė A.Lukašenką pakvietė kovo 11-ąją į Vilnių paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio, tačiau į iškilmes jis neatvyko.
