Daugelis Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo projektų buvo pradėti dar prieš šalims tapus NATO narėmis ir jie vis tebėra aktualūs, teigiama pranešime spaudai.
Susitikime dalyviai aptarė NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse perspektyvas po 2018 metų, patvirtino neseniai Baltijos šalių ekspertų atliktą oro policijos galimybių studiją. Ši studija bus pristatyta šalių nacionalinių valdžių atstovams ir sąjungininkėms. Ministrai taip pat nutarė rekomenduoti valdžios atstovams pritarti NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse pratęsimui. NATO yra nusprendusi oro policijos misiją vykdyti iki 2014 metų pabaigos, o Baltijos šalys siekia pratęsti misiją iki 2018 metų ir vėliau.
Trijų Baltijos šalių ministrai pabrėžė būtinybę toliau gerinti priimančiosios šalies paramą bei pratybų galimybes oro policijos misijoje dalyvaujančioms šalims.
Baltijos šalių atstovai taip pat pasirašė trijų Baltijos šalių įsteigto NATO gynybos koledžo (BALTDEFCOL) ilgojo laikotarpio vystymo planą, kuris užbaigtų daugiau nei metus trukusią šios mokyklos reformą. R. Juknevičienė teigė, kad Baltijos gynybos koledžo reforma siekiama, kad ši mokykla taptų prestižine karine mokykla Baltijos regione ir už regiono ribų.
Ministrai taip pat pakartojo siekį, kad Baltijos šalys bendradarbiautų bendrų įsigijimų gynybos srityje ir sutarė prie šio klausimo grįžti kito susitikimo metu Taline, šalių gynybos ministerijoms atlikus išsamią galimybių studiją. Kašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė akcentavo, kad bendri įsigijimai padėtų efektyviau naudoti ribotus gynybai skiriamus resursus.
Taip pat buvo pasirašytas techninis sutarimas, kuris nustatė procedūras, leidžiančias šalims naudoti viena kitos poligonų teritorijas ir mokymo infrastruktūrą pratyboms.
.Lietuvos krašto apsaugos ministrė akcentavo, kad NATO šalys turėtų labiau konsultuotis perduodamos trečiosioms šalims strateginės reikšmės gynybos technologijas.
