Esą dabar gyventoja tiksliai nežino, kiek ir už kokias paslagas turi mokėti, mokėdami už karštą vandenį.
„Šiuo metu vartotojai pasirinkę vandens rengimo būdą, kai vandens pašildymas yra tiekiamas „Vilniaus energijos“, o šaltas geriamas vanduo „Vilniaus vandenų“, padengia ir sistemoje atsiradusius nuostolius. Neieškodami kaltininkų, Vilniaus miesto gyventojams turime pateikti aiškią karšto vandens apmokestinimo sistemą, patenkinančią ne tik tiekėjų, bet ir vartotojų lūkesčius“, – teigia R.Adomavičius.
Tiek 1-uoju (šiluma ir šaltas vanduo perkami iš vieno tiekėjo), tiek 2-uoju (šiluma perkama iš vieno tiekėjo, vanduo – iš kito) būdu, taikomas 36,80 Lt mokestis karšto vandens temperatūrai palaikyti.
1-ojo būdo vartotojai moka:
fiksuotą kainą už 1 kub. m karšto vandens 17,364 Lt;
3,82 Lt dydžio mokestį už karšto vandens apskaitos prietaisus.
2-ąjį būdą pasirinkę vartotojai moka:
3,80 Lt už 1 kub. m šalto geriamojo vandens;
11,73 Lt už 1 kub. m šalto vandens pašildymą.
Be to, 2-ąjį būdą pasirinkę vartotojai turi padengti patiriamus vidutinius nuostolius vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, kurie sudaro apie 26 proc. viso suvartojamo vandens, administravimo mokesčius ir atlikti karšto vandens skaitiklių keitimo bei priežiūros darbus.
Artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybė planuoja surengti plataus masto pasitarimą dėl karšto vandens tiekimo ir apmokestinimo būdų. Tam pasiruošti jau sudaryta Darbo grupė, vadovaujama Vilniaus savivaldybės Energetikos ir statinių skyrius vedėjo Kęstučio Karoso.
