Publikuota: 2012 rugsėjo 27d. 09:50
15min.lt

Bandomasis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškose mokyklose parodė – rašinius rašyti kitataučiams nesunku, bet gramatika šlubuoja

Pavasarį surengusi bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą nelietuviškose mokyklose Švietimo ir mokslo ministerija jo rezultatus pristatė tik dabar. Tvirtinama, kad kitataučiai moksleiviai nesunkiai parašė 500 žodžių apimties rašinius, tačiau rašybos, gramatikos, kalbinės raiškos dalykai šlubuoja.
Kitąmet visų abiturientų laukia vienodas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Kitąmet visų abiturientų laukia vienodas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.

Kitų metų pavasarį visų Lietuvos mokyklų abiturientai privalės laikyti vieningą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ši naujovė sulaukė itin didelio tautinių mažumų mokyklų nepasitenkinimo, tačiau tvarka nebuvo pakeista ir, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, pasiruošimas tam vyksta sklandžiai.

„Praėjo pusantrų metų nuo laiko, kai buvo priimtas naujos redakcijos švietimo įstatymas. 2013 metais pirmą kartą per 23 Nepriklausomos Lietuvos metus visi abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pagrindinis tikslas yra, kad visi mokėtų gerai lietuvių kalbą ir turėtų vienodas sąlygas vėliau studijuodami aukštosiose mokyklose“, – teigė G.Steponavičius.

Šioks toks pereinamasis laikotarpis vis dėlto numatytas – aštuonerius metus tautinių mažumų mokykloms bus taikomi kiek kitokie vertinimo kriterijai. Jie bus nustatomi surengus bandomąjį egzaminą vienuoliktoje klasėje. Didesnis dėmesys bus skiriamas rašinio turiniui, vertinama nebus tik skaičiuojant klaidas.

„Nuogąstavimai, kad mokiniams bus per sunku, jie neparašys rašinio, nepasitvirtino. Net priešingai – mokiniai iš lenkų bei rusų mokyklų ne tik parašo 500 žodžių apimties rašinius, bet ir dalies jų rezultatai buvo geresni, negu lietuvių kalba dėstomų mokyklų abiturientų. Laikydami bandomąjį egzaminą moksleiviai rinkosi panašias temas – ir lietuviai, ir lenkai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, tiek Joną Biliūną ar Maironį. Prastesni tik rašybos, gramatikos ir kalbinės raiškos rezultatai“, – teigė ministras.

Anot ministro, pasirengimas naujajam egzaminui vyko tautinių mažumų mokyklų atstovams aktyviai dalyvaujant procese. Šie atstovai dalyvaus ir derinant vertinimo normas.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys patikino, kad kitų metų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo normos bus patvirtintos iki lapkričio 15 dienos.

Pagrindiniai būsimojo egzamino principai jau aiškūs. Moksleiviai turės rinktis vieną iš keturių temų – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių rašinių. Samprotavimo rašinyje privalu atskleisti temą analizuojant pilietines, pasaulėvokos ir kitas problemas. Remtis rašinyje reikės bent vienu iš nurodytų trijų autorių. Literatūriniame rašinyje temą reikės atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus.

Anot V.Bacio, netiesa, kad labai skyrėsi tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų moksleivių pasirenkamos samprotavimų temos. Esą šios temos, jeigu buvo nepopuliarios, buvo nepopuliarios tarp visų mokyklų mokinių. Labiau skyrėsi tik literatūrinių rašinių temų pasirinkimas.

Iš viso kitąmet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikys per 40 tūkst. abiturientų.

Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas užtikrino, kad vertinimo problemų centrui nesukels tai, jog vienu metu teks patikrinti daugiau darbų. Iki balandžio pabaigos bus parengta 800 vertintojų.

Skaityti visus komentarus 17
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 17
Komentarų nėra
Į viršų
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga
Skaitomiausios naujienos
 

Paroda „RESTA 2014”

Paroda Renginiai Įsigyti bilietą
Iš pirmų lūpų Twitter