Reikia paminėti, kad, remiantis naujuoju projektu, amnestija būtų taikoma nepilnametėms mergaitėms, asmenims, kuriems nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo dieną nebuvo suėję 18 metų, ir asmenims, kurie nusikaltimo dieną buvo sulaukę 65 ir daugiau metų.
Socialdemokratai siūlo nuo bausmės visiškai atleisti už baudžiamuosius nusižengimus nuteistus asmenis, jei bausmė yra susijusi su areštu, taip pat už nesunkius ir apysunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus nuteistus asmenis, kuriems skirta ne daugiau kaip 4,5 metų laisvės atėmimo.
Projekte taip pat numatytas bausmės sutrumpinimas trečdaliu arba ketvirtadaliu.
Amnestija nebūtų taikoma asmenims, kuriems teismas yra skyręs ilgesnę kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmę, kurie neatlikę paskirtos bausmės arba buvo nuteisti lygtinai, bet padarė naują nusikaltimą, teismo pripažintiems recidyvistams.
Trumpesnio įkalinimo laiko negalėtų tikėtis ir teistieji už nužudymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, didelės vertės turto iššvaistymą, turto prievartavimą, narkotikų prekeiviai ir kt.
Pagal šį projektą į laisvę būtų galėję išeiti apie 7–10 proc. kalinių, t. y. apie 700 asmenų. Apie 2 400 kalinčiųjų būtų sutrumpėjęs įkalinimo laikas. Tačiau ir šio projekto svarstymas per 3 mėnesius nepajudėjo iš vietos, net nebuvo pradėtas svarstyti. O Tūkstantmečio amnestijai paskelbti liko tik 4 mėnesiai.
– Demokratinėse šalyse amnestija iš tikrųjų nėra skelbiama dažnai, tačiau tai galimybė žmonėms, padariusiems lengvus ar dėl neatsargumo nusikaltimus, ir kitiems asmenims, kurie – tikėtina – daugiau nebenusikals, išeiti į laisvę anksčiau ir atsitiesti. Ne kartą esu kartojęs, kad sunkius tyčinius nusikaltimus padariusiems žmonėms amnestija netaikoma, tačiau žmonės įsikalę į galvą, kad bus paleisti žudikai ir prievartautojai. To tikrai nebus.
– Amnestija susijusi su bausmių sistema – galbūt dalies žmonių, kurie nėra „profesionalūs“ nusikaltėliai – tiesiog kartą suklydę, visai nereikėjo įkalinti? Gal dėl to, kaip minėjote, demokratinėse šalyse amnestijos nėra populiarios?
– Bausmių sistema turėtų būti subalansuota. Atsakomybė už nusikaltimą turi būti, kad žmogus apmąstytų savo klaidą, bet reikia palikti žmogui ir motyvacijos sugrįžti į visuomenę.
2002 metais Seimas priėmė naują Baudžiamąjį kodeksą, kuriame, palyginti su senuoju, bausmių lygis buvo žemesnis, tačiau Teisės instituto atliktas tyrimas atskleidė faktą, kad praktiškai bausmės buvo taikomos griežtesnės. Tikriausiai tai atspindi visuomenės nusiteikimą bausti kuo griežčiau, kuo žiauriau, ir tai dažnai primena ne teisingumo paieškas, o kerštą. Bausmės neturėtų visiškai sugniuždyti žmogaus.
Dažnai girdžiu frazę: „Pažiūrėčiau, ką tu sakytum, jei nusikaltimas paliestų asmeniškai.“ Galbūt aš galvočiau taip pat, bet tai nieko nekeičia, tai viso labo jausmai. Mes turime galvoti apie tai, kaip mažinti nusikalstamumo lygį, ir apie priemones, kokiomis tai galima padaryti. Kaip žinome, didžiausią poveikį nusikalstamumo mažėjimui turi ne griežtos bausmės, o bausmės neišvengiamumas. Daugelis nusikalsti linkusių žmonių tikisi, kad liks nenubausti. Kuo didesnė tikimybė, kad jie bus pagauti, tuo mažiau padaroma nusikaltimų. Taigi bausmių sistema turi būti apgalvota ir proporcinga padarytam nusižengimui ar nusikaltimui.
Sakykim, girtų asmenų padarytos avarijos, kuriose būna aukų, traktuojamos kaip nužudymas dėl neatsargumo. Didžiausia bausmė už tokį nusikaltimą – 10 metų. Bijau būti nesuprastas žmonių, kurie pritaria griežtesnėms bausmėms, tačiau nieko panašaus nebūtų įvykę, jei žmonės, pamatę girtą vairuotoją, sėdantį prie vairo, būtų jį sulaikę, paskambinę kelių policijai. Moraline prasme jie yra bendrininkai. Jei būtume pilietiškesni, nereikėtų galvoti tik apie griežtesnes bausmes.
– Iš tikrųjų galėtume būti labiau negailestingi, kol nusikaltimas dar neįvyko...
– Džiaugiuosi, kad pernai ir užpernai buvo tokių pilietiškumo pavyzdžių.
– Teisingumo ministras R. Šimašius iš principo nusiteikęs prieš amnestijas?
– Toks liberalių pažiūrų žmogaus nusiteikimas yra keistas. Buvo kalbama apie tai, kad šiuo metu nėra darbo, kad darbdaviai nenorės priimti nusikaltusio žmogaus. O tai jau yra Teisingumo ministerijos darbo brokas – iki šiol nėra probacijos įstatymo, kuris leistų taikyti švelnesnes bausmes ir padėtų žmonėms išlikti visuomenės nariais. (Probacija iki šiol vyravusį atlygio už padarytą nusikaltimą požiūrį pakeistų socialine pagalba nuteistajam; ja siekiama šalinti nusikalstamą elgesį lėmusias socialines, ekonomines ir kitas aplinkybes – T. R.)
