Naujausi tyrimai skelbia, kad Lietuvoje reguliariai ir periodiškai narkotikus gali vartoti apie 70 tūkst. gyventojų, o į nelegalią prekybą įsivėlę daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Apie 40 tūkst. vaikų yra prisipažinę bent kartą gyvenime bandę svaigintis kvaišalais. Jais nuolat ar retsykiais piktnaudžiauja kas trečias aukštosios mokyklos studentas ir kas penktas moksleivis.
Nors prieš mėnesį Vilniuje policijos pajėgos išsklaidė didžiausią iki šiol nusikalstamą grupuotę, kontroliavusią narkotikų prekybą, situacija nelabai pasikeitė.
Pašnekovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad prekybos narkotikais verslas gali būti dangstomas tam tikrų valstybės pareigūnų, kadangi, jo manymu, be rimtos priedangos ir užtarimo toks didelis narkotikų paplitimas Lietuvoje nebūtų įmanomas. Šiuos teiginius LŽ patvirtino ir visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ valdybos narys Gintaras Našlėnas. Jis akcentavo, kad valstybės vykdoma kovos su narkotikais politika buvo ir yra neefektyvi, o iš neteisėtos veiklos gaunami milijonai toliau maitina nusikalstamas struktūras.Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3–iosios valdybos viršininkas Edvardas Šileris laikėsi priešinigos nuomonės ir kategoriškai paneigė kalbas, kad su narkotikų verslu gali būti susiję valstybės pareigūnai.
„Lietuvos žinių“ šaltinių duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl kurios valstybės menama kova su narkotikais iki šiol nedavė norimo rezultato – visiškai nekoordinuoti atsakingų valstybinių institucijų veiksmai, nėra bendros veiksmų taktikos ir strategijos.Tokia valstybės politika itin palanki narkomafijai, nes pasenę teisės aktai ir teismų praktika nusikaltėliams sukuria nebaudžiamumo įspūdį.
G.Našlėno teigimu, politikai nesugeba arba specialiai nenori keisti sistemos, nors, pašnekovo nuomone, užtektų pakoreguoti 4 teisės aktus ir situacija imtų gerėti arba bent stabilizuotųsi.
