Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bendrasis pagalbos centras į Kauną niekada nebegrįš

Bendras pagalbos telefonas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Bendras pagalbos telefonas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniečiai ar klaipėdiečiai, skambindami į Bendrąjį pagalbos centrą, bendrauja su savo miestuose sėdinčiais operatoriais. O štai kauniečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams nepasisekė. Šaukdamiesi pagalbos iš, pavyzdžiui, Kėdainių, Garliavos ar Laisvės alėjos, išgirsite „laba diena“ iš Klaipėdoje sėdinčio operatoriaus lūpų.

Tai – palyginti nauja tvarka, nes dar iki birželio 2-osios visus Kauno apskrities skambučius priimdavo Pagalbos centro padalinys Alytuje.

Nuo šios vasaros Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyrius administruoja pagalbos skambučius numeriais 01, 101, 011, 112, 02, 102, 022 ne tik iš Klaipėdos miesto ar, tarkime, Kretingos rajono, bet ir iš buvusios laikinosios sostinės, Kauno rajono, Birštono, Prienų rajono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Raseinių rajono.

Ar tai logiška? Juolab esama nemažai pavyzdžių, kai dėl skambinančiojo ir BPC operatoriaus nesusikalbėjimo laiku nebuvo suteikta pagalba ir įvyko nepataisoma nelaimė.

– Kaip BPC dirba be padalinio Kaune?15min.lt pasiteiravo Bendrojo pagalbos centro viršininko Jūrio Targonsko.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jūris Targonskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jūris Targonskas

– Tokio skyriaus jau seniai nėra. Kai Kauno skyrius buvo panaikintas, skambučių aptarnavimo funkcijos buvo perduotos Alytui, dabar – Klaipėdai.

– Kodėl nutarta Kauno regioną aptarnauti iš uostamiesčio, o ne Alytaus?

– Projektas, kuris yra įgyvendinamas, numato Lietuvoje apskritai tik du pagrindinius centrus – Klaipėdoje ir Vilniuje. O Šiauliai ir Alytus liks kaip tokie nedideli pagalbiniai centriukai, kurie dirbs nuo tų pagrindinių sistemų – nuo Klaipėdos ir nuo Vilniaus.

– Pagalbiniai centrai nebus naikinami?

– Dėl Šiaulių turėtų apsispręsti Vyriausybės strateginio planavimo komitetas. Dėl Alytaus klausimo mes nekeliame.

– Ar jums, kaip vadovui, tinka BPC struktūra su dviem centrais ir dar vienu ar dviem pagalbiniais skyriais? Galbūt būtų optimalu įkurti vieną stiprų centrą?

– Kur žmogus pakels ragelį, turint šiuolaikines technologijas iš esmės nėra skirtumo. Kitas dalykas – kuo didesnis kolektyvas, tuo lengviau spręsti personalo klausimus, kai darbuotojas suserga ar kita bėda atsitinka. Kai skyrius mažas – pamainas sukomplektuoti sunku. Ypatingai didelės problemos būna gripo atvejais. Kai skyrius didelis ir yra galimybė pasitelkti papildomus darbuotojus, tai išsprendžiama lengviau.

Jei skyrių būtų daug ir visus juos reikėtų aprūpinti reikiama technika – mokesčių mokėtojams tai kainuotų tikrai daug.

Be to, techninė įranga pagrindiniuose skyriuose yra tikrai nepigi. Jei skyrių būtų daug ir visus juos reikėtų aprūpinti tokia technika – mokesčių mokėtojams tai kainuotų tikrai daug. Vienas miestas – irgi ne išeitis, nes tokiu atveju neliktų rezervo, alternatyvos. Šiandieną, jei lūžta vienas iš centrų – Klaipėdos arba Vilniaus – kitas centras perima jo skambučius.

– Nesureikšminate to dalyko, kad jūsų darbuotojas, sėdėdamas Klaipėdoje, sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodo Kėdainiai, Garliava arba Kauno centras?

– Iš tiesų, yra tokių kalbų daug... Matote, jei skambučių operatorius, kuris dirba, labai gerai žinotų visą Lietuvą, būtų labai gerai. Bet personalo kaita yra. Todėl labiau pasikliauju šiuolaikinėmis technologijomis – turėdami žemėlapius, darbuotojai gali pasižiūrėti, kas ir kur yra. Juo labiau, kad dabar Registrų centras labai aktyviai registruoja provincijoje esančias gyvenvietes, suteikia gatvių pavadinimus, namų numerius.

BPC nuotr./Neseniai BPC pradėjo dirbti 22 nauji operatoriai, baigę specialius trijų mėnesių mokymus.
BPC nuotr./Neseniai BPC pradėjo dirbti 22 nauji operatoriai, baigę specialius trijų mėnesių mokymus. 9 nauji darbuotojai dirba Kauno kraštą aptarnaujančiame BPC Klaipėdos skyriuje, 13 – Vilniaus skyriuje.

Mes kas ketvirtį atsinaujiname tą duomenų bazę ir žemėlapiuose labai greitai pamatome, kas kur yra. Aišku, pasitaiko atvejų, kai mums būna sunku orientuoti pajėgas, jei žmonės yra įsikūrę kažkur miškuose ar atokesnėse sodybose. Bet taip pasitaiko vis rečiau. Kita vertus, ateityje ir šią problemą mėginsime išspręsti, sudarydami galimybes žmonėms pranešti mums savo tikslias koordinates.

– Kokį matote didžiausią BPC iššūkį?

– Įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas projektas numato ir greitosios medicinos pagalbos intergravimą į vieningą pagalbos sistemą. Tačiau kol kas, kaip žinoma, ne visos greitosios medicinos pagalbos stotys nori su mumis bendradarbiauti. Matyt, iššūkis ir bus rasti su medikais bendrą kalbą, kad bendromis pastangomis galėtume pagerinti gyventojų aptarnavimą.

Kauno policija: BPC dirba kruopščiai ir tiksliai

Ar Kauno apskrities VPK nekyla problemų dėl to, kad skambučiai priimami ne Kaune?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistai pateikė 15min.lt tokį atsakymą: „Nuo birželio 2 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš BPC sulaukia ne skambučių, o užpildytų elektroninių kortelių, kuriose pateikiama informacija apie įvykius, į kuriuos reikia skubiai reaguoti. Tai palengvina pareigūnų darbą, nes iš BPC sulaukę tikslios ir kruopščiai apdorotos informacijos, mūsų pareigūnai iš karto skuba nukentėjusiems piliečiams į pagalbą.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min