Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 08 04

Bet kokia proginė amnestija yra ydinga, teigia teisingumo ministras

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius skeptiškai vertina kai kurių Seimo narių siūlymą tūkstantmečio proga skelbti amnestiją nuteistiesiems.
Remigijus Šimašius – teisingumo ministras
Remigijus Šimašius – teisingumo ministras / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Anot jo, naujas dviejų socialdemokratų parengtas ir užregistruotas Amnestijos įstatymo projektas yra geresnis nei prieš tai buvęs, tačiau ir jis nesprendžia įsisenėjusių bausmės politikos problemų.

R.Šimašius teigia, kad jeigu būtų Seimo narys, balsuotų prieš bet kokį Amnestijos įstatymo projektą.

„Amnestija dažnai laikoma tam tikru humanizmo aktu, taikomu iškilmingomis progomis. Tačiau aš skeptiškai žiūriu į šį tikslą. Amnestija parodo valdžios visagalybę – kada noriu baudžiu, kada noriu atleidžiu. Su baudžiamąja politika tai neturi nieko bendra“, – antradienį BNS sakė teisingumo ministras, komentuodamas Amnestijos įstatymo projektą.

R.Šimašius tvirtino, kad proginis asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų nesprendžia sistemos problemų. Ministras svarstė, kad jeigu politikai mano, kad kai kuriems nusikaltusiems asmenims skiriamos per griežtos bausmės, reikėtų keisti Baudžiamąjį kodeksą, o ne skelbti amnestiją.

„Kuo žmonės, nubausti tarpšventiniu laikotarpiu, yra blogesni už nusikaltusius per šventes?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Teisingumo ministro teigimu, padėtį turėtų pagerinti parengtas Probacijos įstatymo projektas. Jis esą leistų sumažinti nusikaltimų skaičių bei efektyviau įtraukti į visuomenės gyvenimą nuteistuosius.

Kuo žmonės, nubausti tarpšventiniu laikotarpiu, yra blogesni už nusikaltusius per šventes? – retoriškai klausė minstras.Įstatymo projekte numatyta, kad nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų socialinę charakteristiką, socialinės integracijos poreikius ir elgesį probacijos (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų) metu, būtų taikoma adekvati priežiūra ir teikiama reikalinga socialinė pagalba, vykdant specialias pataisos programas, orientuotas į jų elgesio ir mąstymo keitimą, darbinių įgūdžių lavinimą.

Siūloma, kad nuteistiesiems reabilituotis galėtų padėti ir įvairios visuomeninės organizacijos bei savanoriai, kurių pagalbą nuteistasis galės pasirinkti ir savo nuožiūra.

Lygindamas praėjusių metų pabaigoje ir šių metų birželį parengtus Amnestijos įstatymo projektus, R.Šimašius atkreipė dėmesį, kad pirmasis paliestų apie 3000 asmenų, antrasis – apie 300 asmenų.

„Pagal antrąjį projektą apie 150 asmenų būtų paleidžiami į laisvę, 144 – būtų sutrumpintas bausmės laikas. Tai (amnestuojamųjų skaičius – BNS) yra pagrindinis aspektas, kodėl antrasis variantas geresnis už pirmąjį“, – sakė teisingumo ministras.

Jis svarstė, kad į laisvę išėję per šimtas kalinių reikšmingų socialinių ar ekonominių padarinių nesukeltų.

Kita vertus, ministras pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, anksčiau vykdytos amnestijos užsibrėžtų tikslų pasiekti nepadėjo. „Ištuštėjusios laisvės atėmimo įstaigos greitai vėl buvo užpildytos. Paleisti asmenys gana greit vėl nusikalto, – tikino ministras. – Todėl sistemines problemas reikia spręsti sistemiškai, o ne progiškai.“

Amnestijos įstatymo projektą yra parengę Seimo nariai socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Vytenis Andriukaitis.

Jie siūlo amnestiją taikyti nepilnametėms mergaitėms, asmenims, kuriems nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo dieną nebuvo suėję 18 metų, asmenims, nusikaltimo dieną turėjusiems 65 ir daugiau metų.

Pagal projektą visai nuo bausmės siūloma atleisti už baudžiamuosius nusižengimus nuteistus asmenis, jei bausmė yra susijusi su areštu, taip pat už nesunkius ir apysunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus nuteistus asmenis, kuriems skirta ne daugiau kaip 4 su puse metų laisvės atėmimo bausmė.

Projekte taip pat numatytas bausmės sutrumpinimas trečdaliu arba ketvirtadaliu.

Tačiau amnestija nebūtų taikoma asmenims, kuriems teismas yra skyręs ilgesnę kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmę, kurie neatlikę paskirtos bausmės arba buvo nuteisti lygtinai, bet padarė naują nusikaltimą, teismo pripažintiems recidyvistams.

Trumpesnio įkalinimo laiko negalėtų tikėtis ir teistieji už nužudymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, didelės vertės turto iššvaistymą, turto prievartavimą, narkotikų prekeiviai ir kt.

Iniciatoriai siūlo amnestiją taikyti, jeigu nusikalstama veika padaryta iki 2009 m. birželio 1 d. imtinai.

Ji turėtų būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

J.Sabatauskas ir V.Andriukaitis tvirtina amnestijos projektą teikiantys Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio proga, atsižvelgdami į šios istorinės datos svarbą visai lietuvių tautai bei humanizmo principus.

Lietuvos tūkstantmečio proga amnestijos įstatymo projektas jau buvo parengtas ir įregistruotas praėjusių metų pabaigoje, tačiau Seimas jo net nesvarstė.

Pastarąjį kartą amnestija skelbta 2002 metais minint Lietuvos Konstitucijos dešimties metų sukaktį.

Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal tenkančių kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius