Gegužę bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai maistui taupyti pradėjo vyresni žmonės ir bedarbiai. Tai pripažino 77 proc. 50–59 metų žmonių ir 78 proc. bedarbių. 84 proc. respondentų pajuto kainų kilimą. Dažniau kainų didėjimą pajutę nurodė rajonų centrų gyventojai – 90 proc., rečiau vilniečiai – 68 proc., rašo naujienų portalas delfi.lt.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė mano, kad taupyti maisto sąskaita verčia tai, kad dalis žmonių neturi iš ko daugiau taupyti. Kita vertus, esą vieniems tas taupymas reiškia rečiau valgyti kavinėse, kitiems û pigesnius ir prastesnius produktus, mažiau pirkinių.
82 proc. respondentų nurodė asmeniškai pajutę ekonomikos krizės pasekmes, 50 proc. gyventojų sumažėjo atlyginimas, pensijos, kitos pajamos, 76 proc. dirbančiųjų bijo netekti darbo.
Į klausimą apie teigiamas krizės pasekmes 11 proc. atsakė, kad krizė išmokys taupumo, 5 proc. – patinka išpardavimai ir akcijos, 3 proc. – sumažėjo nekilnojamo turto kainos, 3 proc. – žmonės atsigręš į tikrąsias vertybes.
„Nereikėtų padaryti vienareikšmiškos išvados, kad žmonės pradėjo badauti, tiesiog vieni išlaidas peržiūri taip, kad pernelyg nepablogintų savo gyvenimo kokybės, o kiti yra priversti tai daryti, nes negali taupyti kitų prekių sąskaita. Pavyzdžiui, išlaidų šildymui negali niekaip sumažinti“, – sakė J.Varanauskienė.
Jos teigimu, dažnai mažai uždirbančių žmonių išlaidos maistui sudaro apie 40 proc. ar daugiau visų išlaidų, todėl taupyti maisto sąskaita yra kone vienintelis būdas, kaip mažiau išleisti.
