Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Biržų merė I.Varzienė nutarė negrąžinti „Birutės“ į jos vietą po Rusijos konsulo vizito

Biržų rajono savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Mamajevas. Biržų savivaldybės merė Irutė Varzienė jam pranešė naujausią rajono vadovų sprendimą - sovietų karių kapinėse nebeguldyti „Birute“ vadinamo paminklo.
„Šiaurės rytų“ nuotr. / Biržų rajono savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Mamajevas.
Šaltinis: „Šiaurės rytai“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Biržų rajono merė ėmė ir praregėjo: ji prabilo apie paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę guldymo į sovietų karių kapines moralinius aspektus. Tas praregėjimas įvyko ne po to, kai prieš Vėlines kapinėse subolavo iškasti kaulai. Merei akys atsivėrė po Rusijos ambasados reakcijos.

Prieš pat Vėlines Biržų karių kapinėse buvo atkasta masinė kapavietė ir detaliai išnagrinėtas jos turinys. Po makabriškumui prilygstančio veiksmo iš šalies televizijos ekranų ir vietos laikraščių puslapių skambėjo Biržų rajono savivaldybės merės Irutės Varzienės aiškinimas, esą „tose kapinėse viskas gerai“.

Vadovė siūlė nedramatizuoti situacijos. Tačiau tremtiniams ir konservatorių partijai atstovaujančios rajono merės tonas ir nuomonė staigiai ėmė keistis vos tik sulaukus telefono skambučio iš Rusijos ambasados. O atvykus šios įstaigos atstovui merė jam pranešė apie rajono vadovų mikliai priimtą sprendimą atsisakyti ketinimo sovietų karių kapinėse guldyti paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo originalą.

Sulaukė Rusijos ambasados reakcijos

Praėjusį ketvirtadienį vykusio Biržų rajono savivaldybės tarybos metu netikėtai buvo padaryta pertrauka. Kaip vėliau paaiškėjo, politikų posėdį sutrikdė telefono skambutis iš Rusijos ambasados. Pokalbio metu, pasak merės I. Varzienės, buvo susitarta dėl penktadienį Biržuose įvyksiančio ambasados atstovo ir rajono vadovų susitikimo. Posėdį po pertraukos tęsti pradėjusi merė tarybos narių apie pokalbį neinformavo. Posėdžio pabaigoje rajono vadovė išdėstė sprendimo dėl paminklo originalo eksponavimo sovietinių karių kapinėse istoriją. Merė teigė, kad politikai turi žinoti, kas ir kada priėmė sprendimą, bei išvardijo vietą paminklui 2007 metais parinkusioje komisijoje dirbusių žmonių pavardes. Mero Regimanto Ramono vadovaujamoje komisijoje buvo skulptorius R. Antinis (jaunesnysis), „Sėlos“ muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius, Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Ramunė Čigienė, frakcijos narė Stasė Eitavičienė, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė Loreta Munikienė, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kontrolės skyriaus inspektorė Audronė Vyšniauskienė ir KPD Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas. 

Merė I. Varzienė akcentavo, kad 2012 metais savivaldybė norėjo išgirsti, ką Panevėžyje dirbantys paveldosaugininkai mano apie biržiečių norą paminklo originalo fragmentų ekspoziciją rengti ne kapuose, o aikštėje, prie paminklo kopijos.

Pasak merės, raštą parašęs savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja gavo KPD Panevėžio padalinio atsakymą, kad to daryti esą negalima. Pasak merės, specialistė Birutė Beresnevičienė informavo, kad padalinys nebederins kito projekto, ir siūlė vadovautis turimu, numatančiu ekspozicijos vietą karių kapuose. 

Vietoje numatyto Lietuvos šviesuolių kapų lankymo merė turėjo priimti Rusijos ambasados atstovus ir su jais kalbėtis apie žuvusių sovietinių karių kapus

Nors nuo 2007 iki 2014 metų daug kas keitėsi tarptautinėje bei šalies ir rajono erdvėje, Biržų savivaldybės vadovai nesivargino mąstyti ir 2014 metais ėmėsi ryžtingų žingsnių. Į sovietų kapinių teritoriją įžengė savivaldybės užsakyta įmonė su archeologais. Kaip ir tikėtasi, sulaukta gyventojų pykčio ir Rusijos ambasados dėmesio. 

„Force majeure“

Ambasados skambutis ar žmonių kaulai? Penktadienį keitėsi Biržų rajono merės I. Varzienės darbotvarkė. Vietoje numatyto Lietuvos šviesuolių kapų lankymo merė turėjo priimti Rusijos ambasados atstovus ir su jais kalbėtis apie žuvusių sovietinių karių kapus. 

Į Biržus atvyko Rusijos ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Mamajevas, lydimas Karo paveldo instituto atstovo Alvydo Augaičio. 

Spaudos konferencijoje merė I. Varzienė informavo, apie ką kalbėjosi su svečiais iš Rusijos ambasados. Pasak merės, susitikimas įvykęs ambasados atstovo A. Mamajevo iniciatyva. 

Rajono vadovė teigė svečiui papasakojusi apie ketinimus įrengti paminklo originalo ekspoziciją. Ir informavusi, kad penktadienio rytą susirinkę rajono vadovai nutarė trauktis iš sovietinių karių kapinių. 

„Be abejo, pasakiau, kad buvome susirinkę savivaldybės vadovai aptarti sutarties (su darbus kapinėse vykdančiu rangovu – aut.) nutraukimo galimybių. Sutartyje galimybė ją nutraukti yra numatyta. Tai, be abejo, yra ir gali būti vertinama kaip force majeure – objektyvios, nepertraukiamos, nenumatytos aplinkybės. Be abejo, yra ir moralinis aspektas. Ir aš manau, kad mes šitą sutartį nutrauksime, išmokėję pinigus už archeologinius tyrimus, kurie, manau, yra vertingi ir prasmingi… Tai iš tikrųjų buvo teisingas sprendimas, nes leido paneigti abejones ir nustatyti masinių palaidojimų ribas“, – archeologinių tyrimų naudą aiškino rajono vadovė I. Varzienė. 

Krikščioniškas vertybes deklaruojančios partijos atstovė kalbėjo apie objektyvias aplinkybes, privertusias atsisakyti darbų kapinėse. Ir pirmiausia ji įvardijo, kad dėl atrastų kaulų sumažėtų paminklui skirtas sklypas. 

„Bet daug svarbesnė aplinkybė, be abejo, žmonių palaikai. Ir dabar, pamačius tą vaizdą ir galvojant apie tai, kad ten įvažiuos ekskavatorius… Be abejo, tai prasilenkia su logika ir morale“, – staiga atsivėrusį moralinį aspektą Rusijos ambasados atstovo akivaizdoje išdėstė Biržų rajonui vadovaujanti konservatorė I. Varzienė. Ji sakė, kad tokią poziciją pateikė ir svečiui. 

Ketina rekonstruoti kapines

Atsakydamas į vietos laikraščių atstovų klausimus, ar Rusijos ambasada nesirengia rekonstruoti kapinių, svečias A. Mamajevas atsakė, kad tokių ketinimų yra. Anot jo, po paskutinės 2005 metais atliktos rekonstrukcijos praėjo kone dešimt metų. Apsilankęs kapinėse Rusijos ambasados atstovas teigė matęs, kad remontas būtinas. „Su kolegomis padarėme išvadą, kad prie šio klausimo būtinai grįšime artėjant pavasariui“, – sakė A. Mamajevas. Jis kalbėjo, kad ambasadai planuojant išlaidas ir darbus Biržų kapinėse bus tariamasi su Biržų savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu. 

Svečias akcentavo, kad ambasada domisi karių palaidojimo vietomis. Kol projektas, kad svetimos šalies karių kapavietėmis turi rūpintis Vyriausybė tos šalies, kurios teritorijoje yra palaidojimas, nepatvirtintas, Rusijos Fedaracijos ambasada tą daro savo iniciatyva. 

„Mes stengiamės padėti lėšų stokojančioms savivaldybėms, kad palaidojimai būtų deramai prižiūrimi“, – kalbėjo atstovas šalies, kuri pastaruoju metu piniginę pagalbą siūlo ir Lietuvoje gyvenantiems karo dalyviams. 

Kilnoti kapines – nekrikščioniška

Rusijos ambasados atstovas atsakė į klausimą apie galimybę karių kapines pagarbiai iškelti į deramą vietą užmiestyje. Trečius metus Lietuvoje dirbančio ir Biržuose pirmą sykį apsilankiusio A. Mamajevo žiniomis, Biržų karių kapinėse palaidota 1700 sovietų armijos kareivių. Paminėjo, kad Lietuvoje tokių vietų yra 250.

Jie ne savo noru čia palaidoti, todėl kilnoti palaikus į kitą vietą be ypač svarbios priežasties yra nekrikščioniška. Palaikų judinti nereikia, tačiau kapavietės turi būti tinkamai prižiūrimos

„Jie ne savo noru čia palaidoti, todėl kilnoti palaikus į kitą vietą be ypač svarbios priežasties yra nekrikščioniška. Palaikų judinti nereikia, tačiau kapavietės turi būti tinkamai prižiūrimos“, – nuomonę išsakė svečias iš Rusijos atstovybės. Kalbėdamas jis priminė, kad Sibire palaidotų lietuvių palaikai taip pat nekilnojami. 

Dėl užrašų keitimo, rekonstruojant kapines, A. Mamajevas griežto vertinimo neišsakė. Sutikęs, kad kapinėse guli ne tik karių, bet ir civilių žmonių palaikai, jis neatmetė, jog reikia ieškoti galimybės pakeisti užrašus taip, kad jie nieko nežeistų. Esą dėl to reikia „tartis dialogo ir kompromisų ieškojimų būdu“. 

Išgirdo tiesą, išsiaiškino situaciją

Pasiteiravus, ar išvyką į Biržus paskatino vietos gyventojų skambučiai, ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas atsakė diplomatiškai: „Aš tokio skambučio negavau.“ Svečias teigė, jog kelionę į Biržus ir vizitą pas rajono savivaldybės vadovus paskatino per Lietuvos televiziją transliuotas reportažas apie kasinėjimus kapinėse. 

„Mes stengiamės susipažinti su Lietuvos savivaldybių merais ir ypač greitai reaguojame, kai įvyksta vandalizmo aktai“, – kalbėjo svečias, minėdamas Akmenės savivaldybę. 

„Jokios įtakos savivaldybei daryti mes nenorime. Norime išsiaiškinti situaciją. Kol neatvykome čia ir merė mums nepaaiškino, nežinojome visų niuansų“, – teigė Biržuose aiškumą radęs Rusijos Federacijos atstovas. 

Rusijos ambasados atstovas tvirtino, kad ambasada iki šiol neturėjo žinių apie sovietų karių kapinių teritorijoje suformuotą sklypą paminklui Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę eksponuoti. Esą iš Kultūros paveldo departamento nebuvo gauta jokios informacijos Biržų senamiestyje rengiant ar derinant detaliuosius planus dėl kapinių padalijimo. 

Atvykus į Biržus paaiškėjo, ką kapinėse ketinta daryti. Susitikus su rajono vadovais iš karto paaiškėjo, kad savivaldybės ketinimų nebeliko, sutartį su projektuotojais ir kasinėtojais pasiruošta nutraukti. 

„Šiaurės rytai“
Komentarai
Temos Biržai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min