Pastaraisiais metais grakštūs laivai jau sunkiai sutelpa uosteliuose, o Lietuvoje vykstančiose regatose kasmet registruojasi vis daugiau dalyvių. Laikyti savo jachtas Lietuvoje pamėgo ir vokiečiai.
Patys buriuotojai nesutinka su teigiančiais, esą jachtos tėra turtuolių žaisliukai. „Pasakymas, kad buriavimas yra tik labai turtingų žmonių užsiėmimas nėra teisingas. Tam, kad galėtum pramogauti ant vandens, nebūtina pirkti brangiausių jachtų. Jų yra visokių – kainuojančių ir kelis, ir keliolika tūkstančių litų“, – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovas Kipras Paldauskas. Šis jachtų entuziastas aktyviai prisideda rengiant regatas, yra ir vienas iš didžiosios regatos „The Tall Ships Races“ organizatorių. Per šešerius savo darbo metus jis stebėjo, kaip augo Lietuvos jachtų laivynas. Anot K.Paldausko, visus, įsigijusius jachtas, nesvarbu, ar jie pramogautų su draugais arba šeima, ar aktyviai rungtųsi regatose, vienija pomėgis gyventi po burėmis.
Buriavimu kasmet užsikrečia vis daugiau žmonių, vieni įsigyja naujas, kiti jau naudotas jachtas, tačiau visiems tai tampa geriausiu laisvalaikio praleidimo būdu.
„Nemanau, kad buriavimas – tai snobizmas, jei žmogui tokią pramogą leidžia sveikata – kodėl gi ne“, – sakė Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis. Kasmetinėse regatose jis džiaugiasi matydamas vis naujesnių jachtų.
Jachta – pramoga ir gyvenimo būdas
Šiemet vykusioje 43-iojoje Kuršių marių regatoje L.Tamkvaitis tarp šešiasdešimties dalyvių išvydo bent dešimt visai nematytų naujų jachtų. „Jachtų daugėja – nėra jokių abejonių. Daugėja ir kreiserinių jachtų, skirtų plaukioti ilgus atstumus. Sovietmečiu jachtos pagerėjo tik apie 1976-uosius, kai jas ėmė gaminti lenkai“, – prisiminė Buriuotojų sąjungos atstovas.
Dabar Lietuvos uosteliuose Lenkijoje gamintas jachtas keičia vokiškos, olandiškos, švediškos, itališkos, suomiškos ar atkeliavusios iš kitų šalių.
Prieinamas, bet nepigus malonumas
Anot L.Tamkvaičio jachtai žmogus turi subręsti. „Nemažai žmonių plaukiojimą pradeda nuo burlenčių ar katerių. Ir tik vėliau, paplaukioję jachta, pamato, kas yra tas tikras buriavimas“, – pasakojo pašnekovas.
Anot K.Paldausko jachtų, kaip ir automobilių, kainos yra labai įvairios. Jachtą galima įsigyti ir vos už kelis tūkstančius. „Svarbiausia – kam ko reikia. Žinoma, jei siekiama sportinių rezultatų, tada buriavimas, kaip techninė sporto šaka, reikalauja investicijų“, – pasakojo pašnekovas. Tačiau nedidelėse klubinėse regatose dalyvauja ir visai kuklios jachtos, kurių įguloms svarbiau ne rezultatų siekti, o dalyvauti.
„Nupiešti tipiško buriuotojo portretą nebūtų paprasta. Tai gali būti ir verslininkas, ir pensininkas, kuris, užuot laisvą laiką leidęs sode, buriuoja“, – sakė K.Paldauskas.
Nebūtina iš karto didelę jachtą pirkti. Aš pradėjau nuo tėčio atiduoto medinio laivelio, kurį su draugu būdami aštuntokai du mėnesius taisydavome, o paskui mėnesį plaukiodavome. Sakė P.KovasKlaipėdos miesto jūriniame buriavimo klube valdyti jachtą mokomi vaikai. Šiam klubui vadovaujantis Rimas Dargis pripažino, kad tai nėra pigus malonumas. Mėnuo užsiėmimų kainuoja 100 Lt, vaikai kone kasdien vežami į Nidą, nes Klaipėdoje, kol rengiama nauja mokymosi bazė, vietos nėra. „Jachta, skirta pradžiamoksliui, kainuoja apie 15 tūkst. Lt, apranga – dar apie 2,5 tūkst. Lt, o kur dar kelionės? Atvirai kalbant – tai labai brangu“, – pripažino R.Dargis. Tačiau jis džiaugėsi, kad daugumą mokymosi priemonių vaikams parūpina klubas. Nepaisant to, kad buriavimo pamokos ne visiems prieinamos, klubas jau išugdė perspektyvių buriuotojų, kurie atstovauja Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Pigiau nuomotis
Buvęs Vilniaus meras ir Seimo narys Artūras Zuokas su draugų kompanija išsprendė rebusą, kaip mėgautis buriavimo malonumais, tačiau beprotiškai neišlaidauti. Kompanija nuomojasi jachtą Viduržemio jūroje. „Įsigyti nuosavą jachtą nelabai apsimoka. Geriau turėti gerą kompaniją draugų, kurie yra pasiskirstę, kada kas naudojasi laivu, tada ir priežiūra pigiau kainuoja. Pačiam turėti laivą yra ekonomiškai per brangu, nes vis tiek juo nesinaudoji ištisus metus“, – teigė jis.
Anot A.Zuoko, vertinti, ar jachtą turėti brangu, priklauso nuo požiūrio. „Mes su šeima plaukiojame jachta, bet neturime vasarnamio, sodybos, neturime tokių poilsio objektų, kurie kainuotų, todėl investuojame į atostogas ant vandens“, – sakė pašnekovas.
Jis prisiminė pirmą kartą buriavimą išbandęs 1986-aisiais Kauno mariose, kai dar dirbo bendrovėje „Achema“ kroviku. Pirmoji kelionė jūra buvo iš Rygos į Ruchnų salą Estijoje katamaranu. Nepaisant to, kad kelionės metu nuolat pykino, buriavimo virusas jį pasigavo. „Armijoje sakiau, kad pirmiausia turėsiu jachtą, tik po to automobilį. Panašiai ir buvo“, – pripažino A.Zuokas.
Buriavimas įtraukė nuo vaikystės
„Buriavimu esu užsikrėtęs visą savo amžių plius 9 mėnesiai. Taip man pasakė tėtis, o aš ir nesiginčiju. Abu mano tėvai buriuotojai. Tai jau ne trauka, o liga, panašiai, kaip kai kurie sako užsikrėtę kalnais. Čia jau yra šeimyninė epidemija“, – juokavo buriuotojų klubo „Ambersail“ komandoras Paulius Kovas. Buriavimo virusu užsikrėtė ir jo sūnūs. P.Kovas turi jachtą, kurią laiko Klaipėdoje, tad aktyviausiai jis ir buriuoja Baltijos jūroje.
„Yra sukurtas įvaizdis, kad tai labai brangus malonumas. Bet iš tikrųjų tai yra pakenčiamai brangu. Nebūtina iš karto didelę jachtą pirkti. Aš pradėjau nuo tėčio atiduoto medinio laivelio, kurį su draugu būdami aštuntokai du mėnesius taisydavome, o paskui mėnesį plaukiodavome. Tai labai geri įgūdžiai, ypač berniukams: turi išmokti remontuoti, susitvarkyti laivą, o tik tada plaukti“, – sakė pašnekovas.
Jis patarė susidomėjusiems buriavimu neskubėti pirkti jachtos, o išbandyti šį užsiėmimą draugo jachta ir įsitikinti, ar tai tikrai tavo aistra. Tada galima nusipirkti padėvėtą jachtą, paburiuoti trejus ketverius metus, pajusti, kokio dydžio laivo, kokiems vandenims reikia. Tik po to galima pirkti ir naują jachtą. „Jei iš karto įsigysi naują, brangų laivą ir suprasi, kad tavęs ši veikla nesudomino, tai bus tiesiog per didelė investicija“, – reziumavo jis. Beje, anot P.Kovo, šešiaženkles sumas kainuojančių jachtų Lietuvoje kol kas nėra.
Užkrečia kaip ir kalnai
Donatas Juškus, galerininkas, meno konsultantas, jachtos „Gold of Lithuania“ šturmanas, patvirtino, kad su jachtomis yra panašiai kaip su kalnais: jei žmogus pradeda slidinėti, pabando vieną kartą nusileisti nuo kalno ir jam tai patinka, kitąmet jo jau nebereikia klausti, ar važiuos slidinėti. Lygiai taip pat kartą buriavęs ir tuo susižavėjęs žmogus kitąmet jau bus komandos narys.
„Tai yra grožis, nuolatinis pokalbis su Dievu, banga, kinetika, adrenalinas. Kai stipriai banguoja, siaučia audra, išgyveni baimę, jėgą, išsiskiria daug adrenalino. Tu valdai jachtą, bures, sportuoji, kartais net balansuoji tarp gyvybės ir mirties“, – entuziastingai kalbėjo D.Juškus.
Jis šia liga užsikrėtė prieš ketverius metus ir, pasak jo, liga vis stiprėja geometrine progresija. Dabar D.Juškus ketina su bičiuliais įsigyti jachtą. „Jeigu kas nors nusiperka automobilį už 300–400 tūkst. Lt ir niekas nesako, kad tai labai brangu, ir jachtą galima įsigyti. Juk ją taip pat galima pirkti išsimokėtinai. Gali jachta kainuoti ir 200 tūkst. eurų, bet jei perki ne vienas, įmanoma tiek mokėti. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokia tai jachta, kokio ji dydžio“, – sakė pašnekovas.
