Uostamiestyje veikianti Lietuvos policijos mokykla jau trečius metus iš eilės sulaukia kelis kartus daugiau norinčiųjų tapti policininkais nei gali priimti. Pernai į vieną kursanto vietą pretendavo keturi jaunuoliai, šiemet – trys.
Būsimieji patruliai teigia, kad pagrindinis motyvas, lėmęs jų sprendimą renkantis profesiją, – įdomus, dinamiškas darbas bei karjeros galimybės. Noro mokytis nesumenkina ir komisariatuose atlikta praktika, kai teko pamatyti tikruosius iššūkius, laukiančius pradėjus pareigūno darbą.
Anot Lietuvos policijos mokyklos vadovo Dariaus Grebliausko, būsimieji angelai sargai būna vis labiau motyvuoti ir jų apsisprendimą sunku pakeisti. Pašnekovas pripažino, kad visuomenės nuomonė apie policininkus ne visada būna teigiama, tačiau, anot D.Grebliausko, taip yra ir dėl to, kad viešojoje erdvėje plačiau sklinda neigiama, o ne teigiama informacija apie policininkų darbą. Mokyklos vadovą papildė Mokymo skyriaus viršininkė Silva Raubienė. Anot jos, visuomenės nuomonė keičiasi palengva, pelnyti pasitikėjimą nėra paprasta. „Pačioje sistemoje yra daugybė teigiamų poslinkių. Tačiau net jei dešimt tūkstančių stengiasi, du viską gali sugadinti“, – sakė ji.
Šiemet Klaipėdoje įsikūrusią Lietuvos policijos mokyklą rinkosi 197 vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Kai kurie jų atėjo jau turėdami aukštąjį neuniversitetinį diplomą.
„Priimti galėjome tik 75. Tad vyko konkursas. Pernai jis buvo dar didesnis – tuomet į vieną vietą pretendavo keturi jaunuoliai. Tiesa, anksčiau mes galėdavome priimti kur kas daugiau studentų. Dabar, kaip ir visoje Lietuvoje, skaičiuojama ir priimamų kursantų skaičius sumažintas“, – sakė šios mokyklos Mokymo skyriaus viršininkė S.Raubienė.
Anot jos, būdavo ir tokių metų, kai į mokyklą tekdavo priimti visus to norinčius. Ne paslaptis, tarp jų būdavo ir ne tokių motyvuotų, ir prasčiau besimokančių.
Tenka priprasti prie taisyklių
Lietuvos policijos mokykla ryškiai išsiskiria vidine tvarka ir disciplina. Kiekvienas rytas čia prasideda rikiuote – kursantai turi išsirikiuoti mokyklos stadione. Apžiūrima, ar jų uniforma tvarkinga, pasiteiraujama, ar turi reikiamus dokumentus, apžiūrima, ar merginos nėra apsikarsčiusios apyrankėmis ar žiedais.
Šios mokyklos koridoriuose taip pat nesigirdi kolegijoms ar universitetams įprasto klegesio. Pasirodžius vadovams, visi atsistoja, taip parodydami pagarbą.
Anot kursantų, išmokti disciplinos nėra sudėtinga, tačiau prie kai kurių vidinės tvarkos taisyklių, tokių kaip rytinė rikiuotė, priprasti prireikia ir mėnesio.
„15min“ kalbinami kursantai teigė, kad daugumos čia besimokančiųjų šeimose ar tarp draugų yra pareigūnų.
Kursantai aprūpinami uniformomis, jas turi prižiūrėti ir vilkėti kiekvieną dieną, taip pat gauna kur kas didesnę stipendiją nei kitose aukštosiose mokyklose. Čia ji siekia 481 Lt.
„Ketindama čia studijuoti, nė nežinojau, kokia bus stipendija. Tai tikrai nebuvo motyvas“, – teigė iš Šiaulių į Klaipėdą studijuoti atvykusi Viktorija Valčiukaitytė.
Vilioja garantijos
„Manau, čia mokytis kursantus labiausiai vilioja garantijos, tai, kad ši profesija yra reikalinga, paklausi, baigus mokslus garantuojamas įdarbinimas“, – teigė S.Raubienė.
Paprastai po mokslų kursantai grįžta dirbti į tą komisariatą, iš kurio yra siųsti. Iki pat 2009-ųjų diplomą gavę kursantai būdavo įdarbinami visi be išimties. Ir nors įsisiūbavus sunkmečiui sistema ėmė strigti, mokslus baigusiems kursantams darbo paprastai reikia laukti neilgai – iki kelių mėnesių.
Anot pedagogų, neretai mokykloje sulaukiama ir idealistų, prisižiūrėjusių filmų ir tikinčių, kad jie gali ateiti ir pakeisti pasaulį. „Tačiau pedagogai tam ir yra, kad laiku juos nugesintų ir būsimi pareigūnai nemanytų, kad viską pažabos vien tik jėga“, – sakė mokyklos Mokymo skyriaus viršininkė S.Raubienė.
Šiemet apie 30 proc. Lietuvos policijos mokykloje besimokančių kursantų sudaro merginos. Anot šios mokyklos vadovų, neretai jos drąsa, psichologiniu ir fiziniu pasirengimu, gebėjimu valdyti ginklą pralenkia vyrus. „Mes visada per priėmimą klausiame, ar jaunuoliai tikrai yra apsisprendę, ar jiems nebus gėda vilkėti policininko uniformos. Ar sugebės sudrausminti, pavyzdžiui, buvusius klasės draugus, juk šie gal sakys: neseniai pats toks pat buvai, o dabar auklėji“, – pasakojo S.Raubienė. Pasak jos, neretai jaunuoliai klaidingai įsivaizduoja, kad visi bus „keliukais“ ir fiksuos kelių eismo pažeidimus. Iš tiesų ši mokykla rengia viešosios policijos patrulius.
Diegiamos naujovės
Riaušių, terorizmo grėsmė, prekyba žmonėmis – rengiant pareigūnus sparčiai reaguojama į nūdienos aktualijas. Atsižvelgiant į visuomenei kylančias grėsmes kiek pakoreguojama ir mokymo programa. „Mūsų programą koreguoja ir atsirandanti naujausia policijoje naudojama įranga. Pavyzdys galėtų būti elektrošoką sukeliančių prietaisų naudojimas, kai pažeidėjas nepaklūsta pareigūnams. Siekiama, kad tik baigęs mokslus patrulis žinotų, kaip elgtis darbe“, – pasakojo S.Raubienė.
Mokytis užkirsti kelią galimoms riaušėms dvylika kursantų šiandien išvyks į Drezdeną (Vokietija). Per mėnesį truksiančią stažuotę pagal Leonardo Da Vinci mobilumo programą kursantai semsis patirties iš vokiečių, kur riaušės kur kas dažnesnės nei Lietuvoje.
