Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Būstas: pirkti dabar ar dar palaukti?

Ekonomikos lėtėjimas ir toliau mažina dalies būstų kainas.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Ar dabar pats metas įsigyti nuosavą būstą?
Šaltinis: „Savaitė“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Netyla kalbos, kad būsto kainos miestuose vis krenta, o pasiūla didėja. Tad gal dabar pats metas įsigyti nuosavą būstą? Ar taip yra iš tikrųjų?

Šiek tiek statistikos

2008 m. Lietuvoje pastatyti 4 027 nauji gyvenamieji namai su 11 829 butais. O tai — net trečdaliu daugiau, nei 2007 metais. Pernai daugiausiai butų pastatyta Vilniaus apskrityje — 57 proc., Kauno — 19 proc., Klaipėdos — tik 12 proc. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė beveik 100 m2.

Tiesa, pernai buvo išduoti 8 189 statybos leidimai statyti 8 239 gyvenamuosius namus (iš jų tik 134 — daugiabučiai namai). Dauguma (98 proc.) visų statybos leidimų buvo išduoti 1–2 kambarių butų gyvenamiesiems namams statyti. Paprastai kasmet realizuojama tik dalis išduotų statybos leidimų, todėl tikrieji gyvenamųjų namų statybos lėtėjimo mastai yra didesni.

Nepaisant audringo statybų bumo kone 20 pastarųjų metų, sovietiniu laikotarpiu pastatyti daugiabučiai vis dar sudaro apie 90 proc. viso mūsų butų fondo. O pagal vienam gyventojui tenkantį gyvenamąjį plotą mes ir toliau vis dar velkamės Europos uodegoje. Tačiau gyventi erdviau ir dar naujos statybos būste — labai norisi. Tad ką daryti: pirkti dabar ar dar kiek palūkėti?

Pataria statybininkai: turite dvejus metus

Pasak Adakro Šeštakausko, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, potencialūs būsto pirkėjai dar turi šiuos ir kitus metus būstui įsigyti pigiau. Šį savo teiginį A. Šeštakauskas patvirtina argumentais. Visų pirma, prognozuoja šalies statybininkų vadovas, dabartinė krizė užsitęs minėtąjį laikotarpį — šiuos bei kitus metus. Tad pirkti būstą reikėtų 2009–2010 metais, nes statybininkų atlyginimai nukrito mažiausiai penktadaliu, be to, ir pačios įmonės gerokai sumažino darbų įkainius. Antra, atpigo (arba bent nebrangsta) ir dauguma statybinių medžiagų. Vadinasi minėtasis laikotarpis ir būtų pats palankiausias minėtajam pirkiniui įsigyti. Juk krizė anksčiau ar vėliau baigsis, o su ja — ir sumažėjusios statybininkų algos bei atpigusių statybinių medžiagų kainos. Aišku, didelio kainų šuolio statybų sektoriuje, pasibaigus krizei, pašnekovas neprognozuoja, tačiau kainos bei įkainiai, be abejonės, pamažu augs.

Bankininkai pataria skaičiuoti

Pasak Justino Murausko, SEB banko Produktų plėtros departamento direktoriaus, bankas paskaičiavo, kad šeimos biudžeto įmoka neturėtų viršyti daugiau kaip 40 proc. šeimos pajamų. Šiuo metu būsto kreditas suteikiamas, jeigu, atėmus grąžinamos kredito įmokos sumą, vieno asmens šeimai Vilniuje lieka ne mažiau kaip 1150 litų, Kaune ir Klaipėdoje — 1035 Lt, kituose miestuose — 920 litų. Bankas suteikia iki 80 proc. būsto vertės kreditą ir naujos, ir senos statybos būstui finansuoti. Jei klientas pateikia papildomą užstatą, suteikiamas iki 100 proc. kreditas.

Tad nors kreditų teikimo sąlygos ir sugriežtėjo, didėjo palūkanos, tačiau pats būstas pigo ir šiuo metu jo kainos yra gerokai mažesnės, nei praėjusiais metais. O tai, kad palūkanos už kreditus eurais šiuo metu yra gerokai mažesnės nei už kreditus litais, lemia gyventojų pasirinkimą imti paskolas eurais. Dažniausiai tokiu atveju pasirenkamos kintamos palūkanos.

Kokią palūkanų normą — kintamą ar fiksuotą — pasirinkti, priklauso nuo konkretaus kliento poreikių ir galimybių. Ilgametė palūkanų statistika rodo, kad pasirinkusieji fiksuotas palūkanas per visą paskolos laikotarpį nesumoka mažiau negu tie, kurie pasirinko kintamas. Tačiau fiksuotos palūkanos leidžia būti užtikrintiems, kad per visą palūkanų nustatymo laikotarpį kiekvieno mėnesio įmoka nesikeis. Šitaip apsidrausti ypač svarbu tiems, kurių paskolos įmoka šiandien sudaro didelę pajamų dalį, nes jie ypač pajus padidėjusių palūkanų naštą. Ir atvirkščiai — tie, kuriems didesnės palūkanos ateityje finansinių problemų nesudarytų, gali rinktis kintamas palūkanas. Taip pat kintamas palūkanas gali rinktis tie, kurie planuoja paskolą arba didelę jos dalį grąžinti per artimiausius penkerius metus.

Tiems, kurie nori apsidrausti nuo galimo palūkanų padidėjimo, patariama geriau rinktis fiksuotas palūkanas. Jeigu apsidrausti nebūtina ir norisi pabandyti sutaupyti, t.y. sumokėti mažiau palūkanų, galima rinktis kintamas palūkanas.

NT vystytojai: tikimės išlaukti

Taip trumpai nekilnojamojo turto (NT) statybininkų, agentūrų ir valdytojų dabartinę būseną apibūdino neseniai spaudos konferencijoje vienos stambios integruotos NT valdymo paslaugas teikiančios bendrovės atstovai. Šiuo metu stovi tūkstančiai tuštutėlių neparduotų (neišnuomotų) biurų ar butų. Galima pamanyti, kad išlaikyti tokius milžiniškus tuščius plotus — didžiulės išlaidos. Tačiau komunaliniai mokesčiai sudaro mažiausią sąnaudų dalį.

Reikia suprasti šią „publiką“: juk šie verslininkai elgėsi tarsi žaidėjai biržoje. Visi jie „žaidė“, remdamiesi „geležiniu“ argumentu: esą NT kainų burbulas bent jau artimiausiu metu nesprogs. Taip, nuo praeitos vasaros galo jis gal ir nesprogsta, tačiau traukiasi kaip džiūstanti kiaulės pūslė. Tik ši trauktis gali, o visi minėtieji verslininkai — nelabai turi kur. Mat dauguma iš jų „žaidė“ su bankų kreditais. Kol kainos kilo, visiems buvo gerai. Kai NT rinka ėmė stoti, bankai jiems pasakė: gana. Negana to, kad šiai verslo sričiai jie nebeduoda naujų kreditų, bet ir griežtina jų grąžinimo sąlygas. Be to, bankai jau dabar ruošiasi nemažai daliai NT vystytojų gresiantiems bankrotams, kurdami savo antrines įmones, kurios, matyt, perėmusios iš nemokių klientų NT, jį ir pardavinės. Dar galutinai neprasiskolinę verslininkai tikisi, kad bankai bent neims pardavinėti perimto jų NT su nuolaidomis — kaip prekybos centrai bulvių ar mandarinų. Tačiau bankai supranta, kad tuomet visas Lietuvos NT sritis ištiktų krachas.

Prityrusių pirkėjų patarimai

Prityrę NT pirkėjai žino, kad visuomet reikia ieškoti nestandartinių sprendimų. Vienas iš jų — rinktis būstą be tarpininkų, kai jį parduoda (o ne pardavinėja) pats savininkas. Ir jei šiam „dega“ kišenė — jis potencialiam pirkėjui gali nuleisti tiek, kiek šis paprašys. O tokių, skubiai parduodančių būstus, gali būti ne tiek ir mažai: tie, kurie skubiai ilgam išvyksta į užsienį (gavo gerą darbą ir pan.), ar nevykėliai NT spekuliantai, kuriuos bankas jau perspėjo paskutinį kartą.
Antra parduodančiųjų kategorija — bankai, perėmę prasiskolinusių įmonių ar žmonių NT. Jie vis tiek pardavinės būstą šiek tiek pigiau.

Ir trečia, patys statybininkai ar NT agentūros, kai jiems verkiant prireikia pinigų, vieną kitą būstą tylutėliai parduoda žymiai pigiau.

„Savaitė“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min