Užkirs kelią vilkinimui
Dabar, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sprendimai dėl daugiabučių bendro naudojimo objektų turi būti priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tokiu atveju, dėl pasyvių savininkų kitiems svarbių ir aktualių klausimų sprendimai yra ilgai vilkinami, kol galiausiai problema lieka išvis neišspręsta. Aplinkos ministerija, rengdama Civilinio kodekso pataisas, siekia palengvinti aktyvių daugiabučių savininkų dalią. Siūloma leisti sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimu, pastato technine priežiūra, šildymo ir karšto vandens priežiūros organizavimu, remontu, privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, planų ir kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio tvirtinimu ir pan., priimti susirinkime dalyvaujančių savininkų balsų daugumą.
Suprantama, tokiu atveju iškyla neracionalių sprendimų ir piknaudžiavimo rizika, bet Aplinkos ministerija siūlo tiesiog diferencijuoti su daugiabučiais susijusius klausimus pagal svarbą – suskirstyti į tuos, kuriuos privalo spręsti visi, ir į tuos, kuriuos gali spręsti į susirinkimą atėjusi namo savininkų dalis.
Aplinkos ministerija siūlo tiesiog diferencijuoti su daugiabučiais susijusius klausimus pagal svarbą – suskirstyti į tuos, kuriuos privalo spręsti visi, ir į tuos, kuriuos gali spręsti į susirinkimą atėjusi namo savininkų dalis.
Svarbūs sprendimai, pavyzdžiui, dėl naujų objektų sukūrimo ar disponavimo jais, būtų priimami tik visų bendraturčių sutarimu, kai jiems pritaria daugiau kaip 50 proc. savininkų, paliekant šiuo metu galiojančių sprendimų priėmimo tvarką.
Skatinti aktyvumą
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, tikino, kad tokiu būdu ne tik siekiama paspartinti vilkinamų klausimų sprendimą, bet svarbiausia – padidinti gyventojų susidomėjimą ir aktyvumą. „Liberalizuojant reglamentavimą siekiama pagrindinio tikslo – paskatinti pačius savininkus būti aktyvesniais proceso dalyviais. Pastebėjome, kad daugelis gyventojų pro pirštus žiūri į savo namo priežiūrą arba nelabai noriai dalyvauja susirinkimuose, taigi nusprendėme paskatinti butų savininkus pačius priimti sprendimus“, – kalbėjo viceministrė.
Pasak jos, toks gyventojų aktyvinimo būdas nėra naujovė. Tokį kelią pasirinko ir Estija, ir Lenkija – tai padeda. „Kai gyventojai pamatys, kad sprendimai priimami be jų žinios, tik dėl to, kad jie yra pasyvūs – jie taps aktyvesni. Siekiama padaryti tokią tvarką, kad pirmą kartą susitikus savininkams balsuojama ir žiūrima, ar sprendimui pritaria 50 proc. savininkų. Jei matyti, kad tiek jų nesusirinko, organizuojamas antras, kuriame jau sprendimas bus priimtas tiesiog nubalsavus 50 proc. susirinkusiųjų“, – apie planuojamą įvesti tvarką pasakojo D.Matonienė.
Kai gyventojai pamatys, kad sprendimai priimami be jų žinios, tik dėl to, kad jie yra pasyvūs – jie taps aktyvesni.
Viceministrė taip pat teigė, kad negalima visos kaltės suversti būtų savininkams, yra nemažai atvejų, kai savo darbą prastai atlieka daugiabučių administratoriai. Būtent todėl Aplinkos ministerija ketina griežtinti nuobaudas už netinkamai vykdomą namo administravimą. Šiuo metu pagal ATPK už daugiabučių namų administravimo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą administratoriams ir bendrijų pirmininkams taikomos nuo 200 iki 1 000 litų administracinės baudos, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 400 Lt iki 2 000 litų. Ministerija siūlo šias baudas padidinti ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį. Siūlomos baudos svyruotų nuo 400 iki 6 000 litų.
Aplinkosaugininkai primena, kad apleisti ir neprižiūrimi pastatai gali pridaryti žalos ne tik žmonėms, bet ir aplinkinėms teritorijoms bei gamtai. Pastatų savininkų, administratorių ir bendrijų atsakomybė rūpintis tuo, kad pastatai būtų tinkami eksploatuoti ir būtų kuo draugiškesni aplinkai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
