Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Buvęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis: įgyvendinant R.Pakso teises reikia arba keisti Konstituciją, arba doktriną

Romualdas Kęstutis Urbaitis
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Romualdas Kęstutis Urbaitis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis mato du kelius įgyvendinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teises kandidatuoti - arba keisti Konstituciją, arba konstitucinę doktriną.

Pasisakydamas dėl konstitucinės doktrinos peržiūrėjimo R.K.Urbaitis atkreipė dėmesį, kad prieš dvejus metus KT vertino Seimo rinkimų įstatymo pataisas dėl R.Pakso ir nematė galimybių jas įgyvendinti.

Kalbėdamas apie R.Pakso situaciją buvęs KT vadovas pažymėjo, jog čia susiduria dvi konstitucinės vertybės – žmogaus teisės bei Konstitucijoje įtvirtinti valstybės valdymo principai.

Ir čia susiduria dvi vertybės – žmogaus teisės ir garantija, kad valstybėje bus tvarka

„Žmogaus teisės yra konstitucinė vertybė, taip pat ir rinkimų teisė. Kita vertus, Konstitucija pati kaip demokratijos užtikrinimas, ypač valdžių padalijimo principas ir visa kita, yra vertybė. Ir čia susiduria dvi vertybės – žmogaus teisės ir garantija, kad valstybėje bus tvarka“, – kalbėjo R.K.Urbaitis.

Klausiamas, kokias mato galimybes įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą dėl R.Pakso, buvęs KT vadovas pabrėžė, jog „galimi du sprendimo būdai – Konstitucijos keitimas arba konstitucinės doktrinos reinterpretavimas“.

Anot jo, 2012 metais KT vertino pataisas, kurios R.Paksui būtų atvėrusios kelią į Seimo rinkimus, bet pripažino jas prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Jis pažymėjo, jog tuomet KT vertino, kad dar nėra sąlygų reinterpretuoti doktriną.

Vieną sąlygų konstitucinės doktrinos reinterpretavimui buvęs KT pirmininkas minėjo pasikeitusius santykius visuomenėje.

„Mes matėme, kad kol kas tokių sąlygų dar nėra“, – sakė R.K.Urbaitis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rolandas Paksas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rolandas Paksas

Klausiamas, kaip vertintų galimybę atšaukti Seimo nutarimą dėl pašalinimo per apkaltą, buvęs KT teisėjas pažymėjo, jog tai – vienkartinis aktas.

Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atstatymo.

Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus – arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą

Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus – arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą.

Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas šiemet paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min