Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina kažkokių drastiškų priemonių siekiant sustabdyti pastatų griovimą nežadėjo, tačiau patvirtino – žmonės tikrai rinksis ir bandys kalbėtis su miesto valdžia, kad ši darbus sustabdytų.
Negyvenamas tik vienas namas
„Penktadienį buvo Zuokas atvažiavęs ir sakė, kad griaus. Aš sakau, kad pirma tegu duoda socialinius būstus, tada griauna. O tai dabar kur dėsis šeimos su vaikais? Vaikščios po kaimynus? Šiuose namuose gyvena žmonės, tik viename Viršutiniame tabore yra negyvenamas pastatas. Dar viename nėra krosnies, ją ketinta perstatyti ir vėl ten gyventi“, – aiškino J.Tyčina.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./J.Tyčina |
Vilniaus meras Artūras Zuokas penktadienį kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Kęstučiu Lančinsku lankėsi Kirtimų tabore ir apžiūrėjo planuojamus griauti statinius. Anot savivaldybės, tai negyvenami namai.
Po apsilankymo meras sveikino policijos pareigūnus, nes esą jų darbas lėmė, jog tabore „akivaizdžiai mažėja kriminalinių nusikaltimų, aktyviai veikiama stabdant prekybą narkotikais ir palaikant viešąją tvarką“. Taip pat meras užtikrino, kad esant poreikiui Vilniaus savivaldybė pasirūpins, kad taboro gyventojai susitvarkytų dokumentus ir galėtų gauti gyvenamąją vietą. Pernai tabore nugriauta 17 pastatų.
Tačiau J.Tyčinai tokios kalbos kelia nelinksmą šypseną. Jis tvirtino, kad romai nesiims kokių nors ypatingų priemonių stabdydami griovimą, tačiau vis dėlto tikisi būti išgirsti. „Jie valdžia, ką mes galime daryti? Atvažiuos su policija, gal su „Aru“, tai ką gali žmonės padaryti. Galime žmones surinkti, atsistoti, šnekėti, prašyti, kad negriautų, kad pirma duotų kokį nors būstelį tiems žmonėms. Nežinau, kaip meras reaguos“, – kalbėjo J.Tyčina.
Tabore saugiau nei bendrabutyje
Vaikai tabore mato narkomanus, matys ir bendrabučiuose. Tabore tai bent truputį saugiau. O bendrabutyje koks bus saugumas? Romų ten nebus, – kalbėjo J.Tyčina.
Čigonų bendrijos prezidento teigimu, blogiausia, kad valdžia neturi konkretaus plano, kas bus su taboru po penkerių ar dešimties metų, čia gyvenantiems žmonėms niekas nieko apie tai nesako. „Vieną dieną pragyvenome – ir gerai, ačiū dievui. Valdžia nesako, kas bus toliau“, – skundėsi J.Tyčina.
Tačiau kraustytis bet kur romai nenusiteikę. Anot J.Tyčinos, valdžia nori duoti šeimoms kambarius bendrabučiuose, bet tai jų netenkina. „Ten visi narkomanai ir girtuokliai. Tai koks čia gyvenimas? Taip pat, kaip tabore, vaikai tabore mato narkomanus, matys ir bendrabučiuose. Tabore tai bent truputį saugiau. O bendrabutyje koks bus saugumas? Romų ten nebus“, – kalbėjo čigonų baronu vadinamas vyras.
J.Tyčina pateikė Švenčionėlių pavyzdį, kur esą gyvena kelios romų šeimos, kurias užpuolė kiti žmonės, mušė moteris ir vaikus. Paklaustas, kokią išeitį jis mato, J.Tyčina tvirtino, kad reikia romams suteikti normalius socialinius būstus.
Nori teigiamo kaimynų pavyzdžio
„Galėtų gyventi su normaliais žmonėmis aplinkui, paimtų pašalpas, sumokėtų už elektrą, visas paslaugas. Žmonės gyventų, žinotų, kad jų gyvenimas normaliai eina. Vaikai eitų į mokyklas, integruotųsi. Matytų normalius kaimynus. Nuo to daug kas priklauso – kad mūsų tautiečiai matytų kitokį gyvenimą“, – aiškino „Čigonų laužo“ prezidentas.
Vyro teigime, taboras nėra gera aplinka gyventi, nes visi žino, kas ten vyksta. Vaikai esą kasdien mato tiek vietinius, tiek atvažiuojančius narkomanus. J.Tyčina kritikavo ir Romų visuomenės centre įkurtą vaikų dienos centrą, savotišką darželį. Esą tuos pinigus geriau būtų skirti tam, kad vaikai galėtų lankyti normalų miesto darželį, kur bendrautų su kitais vaikais, lavintųsi, išmoktų lietuvių kalbą.
J.Tyčina įsitikinęs, kad taboras kažkam naudingas, todėl niekas nesiima spręsti jo problemų. „Lankiausi Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, ten gyvena šimtas tūkstančių ar net milijonas romų. Ir jų problemos tokios pačios, kaip Vilniuje, bet čia mūsų gyvena vos 500. Per mėnesį viską būtų galima išspręsti“, – įsitikinęs romų atstovas.
Vis dėlto įvardinti, kas tie kaltininkai, kad taboras vis dar egzistuoja su visomis jo problemomis, J.Tyčina nesiryžo. Tik vardijo, kad ne kartą buvo kreiptasi į sostinės savivaldybę, net prezidentą Valdą Adamkų, surinkta daugybė romų parašų, kad jie sutinka kraustytis iš taboro. Tačiau reikalai nepajudėjo iš mirties taško.
