D.Grybauskaitė: jam išėjus jaučiu asmeninę netektį

„Likimas lėmė, kad su premjeru A.Brazausku dirbau jo vadovaujamoje 12-oje Vyriausybėje. Esu dėkinga likimui už tai. Ši patirtis man davė labai daug. A.Brazausko paramos petį jutau nuolat. Todėl labai nuoširdžiai vadinu jį savo mokytoju, padėjusiu man tapti politike. (...) Jam išėjus jaučiu ir skaudžią asmeninę netektį. Reiškiu gilią užuojautą velionio artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms, kurie gedi šiandien. A.Brazausko stiprios ir charizmatiškos asmenybės atminimas liks mūsų visų širdyse“, – sakė D.Grybauskaitė.

Kalbėdama prie kapo duobės, šalies prezidentė pabrėžė, kad Lietuva atsisveikina su „vienu iškiliausių Lietuvos politikų, nuoširdžiu, atviru, principingu žmogumi".

„Istorijos valia prezidentas A.Brazauskas stovėjo prie valstybės vairo sudėtingais ir atsakingais Lietuvos istorijos tarpsniais, atspindėjusiais ir visos Vidurio bei Rytų Europos lemiamų permainų metą“, – atkreipė dėmesį D.Grybauskaitė.

Ji taip pat sakė, kad kompetencija, atsakomybė ir pareiga buvo svarbiausi reikalavimai, kuriuos A.Brazauskas keldavo pirmiausiai sau ir kitiems.  „A.Brazauskas buvo garbingas, atsakomybės nevengiantis vadovas, kuriam politinė karjera buvo ne ambicija, o pareiga. Žmogus, mokantis klausytis ir išgirsti kiekvieno žmogaus rūpestį, rasti jam tinkamą paprastą ir suprantamą žodį bei problemos sprendimą. Dėl šių bruožų daugybė žmonių jį laikė savu, juo tikėjo ir pasitikėjo“, – kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė.

Ragino tęsti darbus

Tuo tarpu Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius ragino visus tęsti A.Brazausko pradėtus darbus. „Prezidentas laikėsi tiesos, o ji suteikdavo stiprybės pasitinkant kiekvieną gyvenimo iššūkį. Toks jis išliks visų mūsų atmintyje – drąsus, teisingas, supratingas ir visą save atiduodantis žmonėms. Tęskime prezidento pradėtus darbus ir dėkokime likimui, kaip A.Brazauskas dėkojo, kad galime dirbti savo tautai“, – atsisveikindamas su partijos bičiuliu sakė A.Butkevičius.

Jis pabrėžė, kad Lietuva neteko didžios asmenybės, įžymaus valstybės ir visuomenės veikėjo, šeimos užuovėjos, puikaus vyro ir rūpestingo tėčio, nuoširdaus bičiulio. „Ši nepakartojama asmenybė savo veiklą kadaise įvardijo kaip tarnystę tautai, valstybei, jos žmonėms. Atmintyje daugeliui išliks prezidento sugebėjimas uždegti kiekviename žmoguje tai, kas liepsnojo jo širdyje – sugebėjimą dirbti žmogui“, – kalbėjo Socialdemokratų lyderis.

A.Butkevičius akcentavo, kad A.Brazauskas  siekė nepriklausomybės, o vėliau – gerovės visai tautai, buvo paprastas ir nesididžiavo, nors didžiuotis turėjo kuo. „Paduodavo ranką tiek senam, tiek jaunam, tiek aukštam užsienio, tiek šalies pareigūnui. Tiek ką tik nuo darbo pasitraukusiam statybininkui. Nes A.Brazauskui rūpėjo žmogus. Prezidentas neprašė iš Viešpaties stebuklo ir vizijų, tik jėgų kasdienybei“, – sakė socialdemokratas.
 

Kalbą baigė lietuviškai

Prie kapo kalbėjęs kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis savo mintis apie A.Brazauską užbaigė lietuviškais žodžiais: „Sudie, Algirdai, sudie, bičiuli.“ Savo prisiminimuose buvęs Lenkijos lyderis pabrėžė velionio prezidento drąsą ir jo indėlį telkiant lietuvių tautą. „Mes atsisveikiname su europiečiu, kurio darbai padėjo pakeisti mūsų regioną, įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, padėjo siekti laisvės“, – sakė A.Kwasniewskis.

Tuo tarpu A.Brazausko šeimos vardu kalbėdamas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus nepamiršo išreikšti pasipiktinimo dėl kai kurių kalbų apie A.Brazauską. „Mokytojau, atsimenat, kai jūs klūpėdamas ant kelių gavot kardinolo palaiminimą? Ir šiandien drįsta kas pasakyti, kad jūs netikintis? Čia tegul lieka ant sąžinės tų, teigiančių taip. Mokytojau, mes abu ne kartą lankėmės pas Kazimierą Vasiliauską, bendravome ir aš mačiau, pas jus ir tais sovietiniais metais buvo užslėpta meilė didžiulė tėvynei, patriotizmas ir tikėjimas tuo, ko mus išmokė tėvai ir protėviai“, – sakė A.Vinkus.