„Manyčiau, kad ypač Seimo nariams, kurie patys asmeniškai ir jų šeimos nariai turėjo tiesioginį susilietimą su tomis kompanijomis, kurioms tai naudinga, turėtų susilaikyti nuo tokių pataisų siūlymų“, – trečiadienį lankydamasi Vilniaus universiteto Botanikos sode žurnalistams teigė D.Grybauskaitė.
Anot jos, Seimo priimtu ir jos vetuotu Šilumos ūkio įstatymu dalis kainodaros būtų perduota monopolininkams.
„Pagrindiniai argumentai, kad tiesiogiai aš, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir energetikos ministras matome interesų konfliktą – kad įstatymu atiduodama dalis kainodaros energetikos monopolistams, ir tai tiesiogiai kels gyventojams energijos ir šilumos kainas“, – sakė D.Grybauskaitė.
Šilumos ūkio įstatymo pataisų autorius parlamentaras Jonas Šimėnas anksčiau sakė nematąs interesų konflikto dėl to, kad pats anksčiau yra dirbęs Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LITBIOMA) direktoriumi. Jo darbo pobūdis buvo įvardijamas kaip „biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo plėtra“.
Valdančiųjų konservatorių atstovas J.Šimėnas praėjusią savaitę pareiškė, kad pataisų blokavimas naudingas tik dujininkams. Jis nepagrįstais vadino prezidentės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) perspėjimus, kad siūlomi įstatymo pakeitimai leistų šilumos iš biokuro gamintojams pelnytis gyventojų sąskaita.
Įstatymą vetavusi prezidentė paskelbė, kad įstatyme numatyta metodika atvertų kelią iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų, nors iš biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė.
STT pabrėžė, kad „kainų suktuką“ užprogramuoja galimybė vadinamajam nepriklausomam šilumos gamintojui pačiam nustatyti šilumos kainą – tik ne didesnę nei šilumos tiekėjo gamybos kaina. Perspėjama, kad nepriklausomam šilumos gamintojui nustačius didžiausią galimą kainą, šilumos tiekėjas privalės ją supirkti, todėl sumažės poreikis šilumai iš iškastinio kuro. Tokiu atveju dėl išaugusios savikainos Kainų komisija galėtų pakelti kainą, o po to iki šios ribos kainą padidinti ir šilumos iš biokuro gamintojas.
