Pagrindinis Lietuvos tikslas NATO vadovų susitikime – užsitikrinti konkrečias ilgalaikes saugumo garantijas ir priemones, kurios atgrasytų agresorius nuo potencialaus konflikto NATO šalių teritorijose ir leistų tinkamai ir greitai reaguoti į bet kokias provokacijas.
Pasak prezidentės, šiuo metu pasaulis susiduria su didžiausia grėsme saugumui ir taikai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione privaloma reaguoti greitai ir tinkamai – ir patys savarankiškai, ir kartu su NATO sąjungininkais. Todėl šiame susitikime vadovai tarsis dėl Aljanso gynybos stiprinimo ir sieks suvienyti visas NATO šalių pastangas, kad Aljansas būtų pasirengęs, jei prireiktų, apginti savo žmones ir teritoriją.
Į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione privaloma reaguoti greitai ir tinkamai – ir patys savarankiškai, ir kartu su NATO sąjungininkais.
Šalies vadovė NATO viršūnių susitikime sieks, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sąjungininkų buvimas Lietuvoje. Šiais metais jau sustiprinta Baltijos šalių oro erdvės apsauga, rengiamos nuolatinės karinės pratybos, kuriose Lietuvos, JAV ir kitų šalių kariai mokosi veikti kartu, be to, JAV svarsto galimybę skirti 1 mlrd. doler ių papildomoms saugumo priemonėms Rytų Europoje.
Prezidentė pabrėžė, kad kuo labiau stiprės transatlantiniai ryšiai, tuo saugesnis bus mūsų regionas. Todėl Lietuva ragina dar labiau stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą tarp Šiaurės Amerikos ir Europos. Kuriama laisvosios prekybos erdvė ir tinkamos sąlygos prekybai gamtinėmis dujomis taip pat prisidės prie NATO šalių saugumo.
NATO viršūnių susitikime bus aptarta situacija Ukrainoje. Prezidentė akcentavo, kad saugi kaimynystė visada buvo Lietuvos interesas, todėl labai svarbu ir toliau remti Ukrainą. Viršūnių susitikime vadovai tarsis dėl Patikos fondų Ukrainai įsteigimo ir ieškos konkrečių sprendimų, kurie padėtų šiai šaliai įveikti dabartines grėsmes ir saugumo iššūkius. Šalies vadovės teigimu, Lietuva remia atvirų durų politiką, todėl tikisi didesnio NATO ir Gruzijos bei Moldovos suartėjimo.
Pasak Prezidentės, NATO būtina permąstyti savo santykius su Rusija ir nuspręsti, kaip ateityje Aljansas plėtos santykius su šalimi, kuri atvirai pažeidinėja tarptautinės teisės normas, nesilaiko susitarimų ir nerodo jokio noro nutraukti agresiją Rytų Ukrainoje. Ankstesnis bendradarbiavimas su Rusija tęstis nebegali.
Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien būtina rūpintis ir informaciniu, energetiniu saugumu. Kylant naujiems iššūkiams būtina ieškoti sprendimų, kurie galėtų apsaugoti NATO šalių informacinę erdvę ir energetiką nuo atakų.
