„Europos teismas išaiškino, kad politikui, kuris buvo pašalintas iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo ir apkaltos būdu, visam gyvenimui uždrausti dalyvauti rinkimuose negalima. (...) Tai vis dėlto turės būti politinis sprendimas, ne tik teisinis. Tai ir teisinis, ir politinis (sprendimas – BNS). Ir tokį sprendimą turės priimti Seimas“, – trečiadienį Utenoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, teisė spręsti dėl „protingo laikotarpio“, kiek laiko R.Paksas negali dalyvauti rinkimuose, palikta nacionalinei valdžiai.
„Tai turėtų nuspręsti tiek teisininkai, tiek pats Seimas. Kai gausiu konkretų pasiūlymą, tuomet ir spręsiu, ar jį pasirašyti, ar ne“, – teigė šalies vadovė.
Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta teisininkų darbo grupė pateikė tris Konstitucijos keitimo variantus, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.
Pasak Ministro pirmininko spaudos tarnybos, pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų.
Darbo grupės manymu, tai – minimali ribojimo trukmė, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę.
R.Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
