„Leiskite pasakyti taip: aš nustebusi. Šis sprendimas diskreditavo Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Mūsų visuomenė Lietuvoje yra šokiruota, jaučiama neteisybė. Jai yra sudarytas įspūdis, kad viena Europos Sąjungos (ES) valstybė išdavė kitą“, – interviu sakė šalies vadovė.
Anot jos, Austrija, kuri naudoja atsisakymo išlygą, dėl asmenų, nusikaltusių iki 2002 metų, perdavimo pagal Europos arešto orderį, turėjo taikyti ekstradicijos teisines normas. Prezidentės teigimu, šalis, kuri pateikia prašymą dėl ekstradicijos, turėtų turėti iki 18 dienų arba net iki 40 dienų laiko pateikti informaciją, o Austrijos teisėsauga Lietuvai papildomai paaiškinti prašymą suteikė tik kelias valandas. Tai esą yra labai siauras aiškinimas.
Prezidentė tvirtino norinti, kad Austrija paaiškintų, kaip ji interpretuoja Europos arešto orderio normas.
„Nes, jeigu Austrijoje situacija nesikeis, mes galima kelti tik vieną klausimą: kaip Europos arešto orderis bus naudojamas ateityje? Ar negalės ateityje žmonės, įvykdę nusikaltimus žmogiškumui, laisvai būti Austrijoje? Ar Austrijos Generalinė prokuratūra vėl veiks taip pat? Šis atvejis turi būti paaiškintas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Paklausta nuomonės, dėl to, kad M.Golovatovas po 2010 metų spalio mėnesio, kai buvo išduotas Europos arešto orderis, lankėsi kitose ES šalyse: Suomijoje, Kipre ir Čekijoje, prezidentė sakė, kad tokie pavyzdžiai rodo, jog Europos arešto orderis kai kuriose šalyse nieko nereiškia, ir tai yra blogas pavyzdys Europai.
D.Grybauskaitė, paklausta, ar Austrijos negalėjo paveikti Rusija, sakė, kad įtarimų visokių kyla.
„Jei Generalinė prokuratūra nusprendžia mažiau kaip per 24 valandas, priešingai nei numato Europos arešto orderio nuostatos, tada, žinoma, kyla įtarimas, kad tam buvo daug įvairių priežasčių“, – kalbėjo prezidentė.
Ji sakė, kad vis dar svarstoma dėl šios istorijos kreiptis į ES.
Paklausta, ar paveiks dvišalius Lietuvos ir Austrijos santykius M.Golovatovo istorija, D.Grybauskaitė tvirtino, kad ES valstybės turi remti viena kitą ir viena su kita solidarizuotis.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys sukritikavo Austriją, kai praeitą savaitę nepraėjus nė parai po sulaikymo ji paleido nusikaltimais žmoniškumui įtariamą buvusį KGB karininką M.Golovatovą. Jis vadovavo KGB specialiojo dalinio „Alfa“ būriui, Sausio 13-ąją šturmavusiam Vilniaus televizijos bokštą. Tuomet dėl Sovietų Sąjungos pajėgų veiksmų žuvo 14 beginklių žmonių.
