NATO viršūnių susitikime Čikagoje dalyvaujanti prezidentė teigia, kad anksčiau ji labai kritiškai žiūrėjo į JAV inicijuotą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu.
„Norėsiu padėkoti Amerikos prezidentui, būtent jis ryškiai ir aiškiai, sakyčiau, netgi šiek tiek pakoregavo savo poziciją dėl priešraketinės gynybos, dėl ko ir buvo labai daug problemų mums, ir aš asmeniškai kritiškai labai žiūrėjau į tą vadinamą „resetą“, perkrovą su Rusija, kai beatodairiškai buvo mėginama siekti bendradarbiavimo ne abipusiai naudingu pagrindu“, – Lietuvos radijui telefonu iš Čikagos pirmadienį sakė prezidentė.
„Teko šiek tiek paprieštarauti ir pakovoti jau Lisabonoje, ne visada tai man kainavo labai lengvus santykius, bet aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų ir mano pastangos vainikavosi tuo, kad Jungtinės Valstijos ir pats prezidentas B.Obama labai aiškiai formuluoja, labai aiškiai palaiko mūsų nuomonę dėl priešraketinės gynybos, dėl oro policijos ir energetinio saugumo“, – kalbėjo prezidentė.
Prezidentės spaudos tarnyba informuoja, kad pirmadienį planuojamas Baltijos šalių vadovų ir B.Obamos susitikimas, kuriame ketinama aptarti Baltijos šalių gynybos, oro policijos, Karaliaučiaus militarizacijos klausimus.
Čikagoje taip pat viešinčio Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio spaudos tarnybos atstovas Martinas Dregeris sakė, kad B.Obama, Lietuvos ir Latvijos prezidentai bei Estijos premjerai tik kartu nusifotografuos, o informacija apie susitikimą yra netiksli.
2010 metų rugsėjė prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų. Taip ji aiškino savo sprendimą nevykti į susitikimą su Baracku Obama Prahoje.
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis šį mėnesį sakė, kad diskusijose su NATO dėl priešraketinės gynybos sistemos Rusija neatsisako žemėlapių, kur Baltijos šalys ir Lenkija priskiriamos jų gynybos ruožui, nors Maskva supranta, kad to nebus.
NATO vadovai ne kartą yra pareiškę, kad kurs atskirą priešraketinės gynybos sistemą, o ne bendrą su Rusija, kaip siūlė Maskva.
