Kalbėdama apie Europos energetiką, prezidentė pareiškė, kad Rusijos sprendimas atsisakyti „Pietų srauto“ dujotiekio statybų įrodo, kad Europos pozicija dėl Ukrainos pasiteisino, nepaisant kelių Europos Sąjungos (ES) šalių nepasitenkinimo.
„Jis buvo sustabdytas. Bulgarija, Europos Komisija neleido jam naudoti dujų ir kitų ekonominių instrumentų kaip politinio spaudimo įrankių. Tai labai geras vienybės pavyzdys, nors nėra lengva būti vieningiems šiame ekonominiame ir pragmatiniame pasaulyje. Jeigu jis nebūtų sustabdytas, jis eitų per Europą – ir ne tik su ekonomine įtaka“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
BBC žurnalistė prisiminė D.Grybauskaitės žodžius, kad Rusija turi teroristinei valstybei būdingų bruožų. Žurnalistė pastebėjo, kad dėl šių žodžių Lietuva sulaukė Rusijos atsako – Rusijos pareigūnai smarkiai sulėtino automobilių su lietuviškais numeriais judėjimą Rusijos pasienyje.
Jeigu jis nebūtų sustabdytas, jis eitų per Europą – ir ne tik su ekonomine įtaka.
„Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai prieš mus taikomas toks elgesys: taip buvo 2009, 2013 metais. Dabar – ir vėl. Tai mūsų visai nestebina, nes Rusija visada naudodavo ekonomiką kaip politinį įrankį. Mums tiesiog reikia tai žinoti ir suprasti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pokalbyje ji pažymėjo, kad atsiranda vis daugiau dujų išteklių ir jų tiekėjų. Be to, pasak prezidentės, po kelerių metų dujų rinka iš esmės pasikeis, nes Europoje bus pradėti naudoti skalūnai.
„Lietuvoje atidarytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas gali patenkinti 90 proc. visų trijų Baltijos valstybių poreikių, todėl mums „Gazprom“ tapo visiškai nereikalingas. „Gazprom“ vis rečiau galės būti naudojamas kaip politinio spaudimo priemonė Europoje ir tuo labai džiaugiuosi“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
IŠKLAUSYTI INTERVIU ĮRAŠĄ GALITE ČIA
Komentuodama ES sankcijų Rusijai veiksmingumą, prezidentė pabrėžė, kad V.Putinas, įvesdamas atsakomąsias sankcijas, pirmiausia joms pasmerkė savo paties valstybę, nes rusai nebegali įsivežti reikalingų prekių.
Tai mūsų visai nestebina, nes Rusija visada naudodavo ekonomiką kaip politinį įrankį.
Paklausta, kada paskutinį kartą kalbėjo su V. Putinu, prezidentė atsakė, kad tai buvo dar 2010 metais, kai V. Putinas ėjo Rusijos premjero pareigas. D.Grybauskaitė neslėpė, kad bent jau kol kas ji neturi nė menkiausio noro bendrauti su Rusijos vadovu.
„Artimiausioje ateityje – ne, – atsakė šalies vadovė, pasiteirauta, ar norėtų pasikalbėti su Rusijos prezidentu. – Nebent Rusija pakeistų savo politiką.“
D.Grybauskaitė priminė, kad Ukraina šiuo metu kovoja už taiką ir šalių nepriklausomybę visoje Europoje: „Todėl visoms kaimyninėms šalims būtina kalbėtis ir palaikyti ryšius.“
