Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dalia Grybauskaitė: Lenkija labiau į partneres renkasi tokias valstybes kaip Rusija, mūsų šalies santykiai su Maskva ateityje gali blogėti

Dalia Grybauskaitė
Tomo Lukšio/BFL nuotr. / Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako teigiamai vertinanti Vyriausybės pastangas peržiūrėti kitų metų biudžeto projektą atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomikos prognozes. Anot šalies vadovės, realistiškai išsprendus biudžeto problemas dabar, galbūt bus galima išvengti galimo 2012 metų biudžeto peržiūrėjimo kitų metų pavasarį. Kalbėdama apie užsienio politiką D.Grybauskaitė teigė, jog Lenkija pastaruoju metu labiau į partneres pasirenka tokias valstybes kaip Rusija, o ne Lietuva, prezidentė taip pat sakė, jog mūsų šalies santykiai su Rusija ateityje gali blogėti.

„Pradėkime nuo to, kad rugsėjį turėjo būti pirmas biudžeto projekto variantas ir jis buvo pateiktas toks, koks ir galėjo būti pateiktas pagal to meto prognozes. Europoje ir globalioje ekonomikoje prognozės labai staigiai kito, praktiškai ekonominė situacija pasaulyje blogėjo, ir ypač Europoje – kas savaitę, todėl buvo būtina peržiūrėti prognozes“, – sekmadienį interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė D.Grybauskaitė.

„Aš labai teigiamai vertinu, kad Vyriausybė išdrįso nemeluoti, neapgaudinėti, o pasakyti, kad situacija bus blogesnė. Kitas reikalas, kad tai yra labai staigu, labai greita ir reikėjo labai greitai persiorientuoti ir priimti kitus sprendimus ir, be abejo, atsidarė visa Pandoros skrynia, kai pamatėme, kad tokius sprendimus nėra lengva priimti ir ne visos politinės jėgos buvo pasirengusius tokiam iššūkiui“, – teigė valstybės vadovė.

Anot jos, kai kurios valstybės nuėjo lengvesniu keliu – neperžiūrėjo ir priėmė biudžetus pagal rugsėjo prognozes.

„Ir tos valstybės bus sudėtingesnėje padėtyje, todėl aš manau, kad pavasarį dar mums nereikės peržiūrėti biudžeto. Labai tikiuosi, kad dabartinės prognozės yra realistiškesnės ir kad mes būsime sąžiningesni prieš save ir savo žmones būtent duodami šiuos skaičius ir kad mums greičiausiai nereikės jų (skaičių – BNS) keisti“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė teigia, jog lengvesnis kelias išspręsti biudžeto problemas būtų buvęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas ir dėl jo, anot prezidentės, koalicijos partneriai susitikime Prezidentūroje iš esmės buvo sutarę, tačiau vėliau kai kurių pozicijos pasikeitė.

„Dėl kai kurių mokesčių kėlimo tai yra lengvesnis kelias, ką ir mėgino siūlyti kai kuriems koalicijos partneriams Vyriiausybė, nes tuo keliu nuėjo beveik visos europinės valstybės, kur, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis 1 - 2 procentais buvo pakeltas beveik pusėje valstybių, tame tarpe ir Vengrijoje, Prancūzijoje“, – sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, valdančiosios koalicijos partneriai - konservatoriai ir Seimo liberalios frakcijos – prieš kelias savaites buvo sutarę dėl trijų esminių galimų biudžeto problemų sprendimo – pensijų atstatymo atidėjimo, PVM didinimo ir valstybės išlaidų mažinimo.

„Buvo sutarta iš ko bus sudaryta – būtinai valdymo išlaidų mažinimas, pensijų šimtaprocentinio atstatymo galbūt laiko šioks toks atidėjimas ir vienas arba du procentai PVM didinimas. Dėl šių trijų pagrindinių politinių komponentų praktiškai buvo sutarta ir išėjus prasidėjo politinis spektaklis“, – sakė prezidentė.

Paklausta, ar šiuo atveju susitarimo išsižadėjo liberalai, pradėję priešintis PVM didinimui, D.Grybauskaitė atsakė, jog „abiejų pusių elgsena buvo labai lygiavertė“.

Jos teigimu, nekilnojamojo turto mokesčio projektai svarstomi jau ne vienerius metus ir Finansų ministerijoje „jau seniai gulėjo“ paruošti keli projektai, „reikėjo tik politinio apsisprendimo, kurį variantą imti“.

Ji teigė pritarsianti brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimui.

Manau, kad krizių laikotarpiais geriau turėti politikus, kurie neturi didelio politinio jautrumo, kokiu įsivaizduočiau galbūt ir poną A.Kubilių

„Ypač nekilnojamojo turto mokestis, ypač tokiose šalyse kaip mūsų, kurios dar neturi didelio viduriniojo gyventojų sluoksnio ir kuriose labai nedidelė dalis žmonių turi labai brangų turtą, iš tiesų atlieka ne biudžeto surinkimo funkciją, daugiau atlieka spekuliacinių, nekilnojamojo turto burbulų prevencijos funkciją“, – teigė šalies vadovė.

Ji pridūrė, jog koalicijos partneriai konservatoriai prabangos mokesčių paketą parengė kaip „keršto“ atsaką liberalams, nepritarusiems PVM didinimui.

„Matykime viską realiai ir tarp eilučių, iš tiesų tai (prabangos mokesčių projektai - BNS) buvo kažkokios politinės keršto vendetos elementu, kai nebuvo sutikta po preliminaraus susitarimo dėl naujojo paketo kompozicijos, iš ko susidarys naujojo biudžeto svarstymas, kai vieni iš partnerių pradėjo žaisti viešųjų ryšių žaidimus. Aš manau, kad tai buvo natūrali reakcija iš kitos pusės ir kalbėti apie tai, kad tai buvo biudžeto skylių kaišymui nenorėčiau“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot jos, konservatorių vadovas A.Kubilius pateisino „krizinio premjero“ vardą.

„Manau, kad krizių laikotarpiais geriau turėti politikus, kurie neturi didelio politinio jautrumo, kokiu įsivaizduočiau galbūt ir poną A.Kubilių, nes kartais iš tiesų reikia daryti tokius sprendimus ir nelabai viską girdėti. Bet turi būti tam tikrai riba, negalima visiškai negalvoti ir negirdėti žmonių, tai kartais to negirdėjimo buvo per daug“, – sakė prezidentė.

Kalbėjo apie Lenkijos užsienio politikos komercializaciją

Lenkijos valdžia apie energetikos projektus pastaruoju metu kalba tik iš komercinės pusės, o politiškai ima glaudžiau bendradarbiauti su Rusija, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Komentuodama Lenkijos energetikos kompanijos sprendimą stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte, D.Grybauskaitė sakė: „Kol buvo manoma, kad tai yra geopolitinis projektas, ne tik komercinis, tol visos valstybės tokį norą reiškė, bet paskutiniu metu Lenkijos vyriausybė apie energetiką kalba tik iš komercinių pozicijų ir visur tarptautinėje erdvėje, ir tiek, kiek man teko girdėti susitikimuose su lenkų vadovais, jie labai aiškiai sako, kad „tai mums yra tik komercinis projektas, mes kalbame tik pragmatiška kalba, ne politine kalba“. Tokį požiūrį mes ir priimame“.

Paskutiniu metu ką matau iš kaimyninės šalies, tai jų neva komercializacija užsienio politikos ir politikos apskritai

„Turi būti arba geopolitinis požiūris, arba grynai komercinis. Asmeniškai manau, kad visi tokie energetiniai projektai turi geopolitinį charakterį. Energetikos pasaulyje nėra tik energetikos, nėra tik ekonomikos, nėra tik komercijos. Bet tai yra valstybių požiūris“, – pridūrė prezidentė.

„Paskutiniu metu ką matau iš kaimyninės šalies, tai jų neva komercializacija užsienio politikos ir politikos apskritai, pasirinkimas, kokį matome, tai yra pasirenkamos tokios valstybės kaip Rusija labiau į partnerius negu Lietuva, bet tai yra grynai politinis apsisprendimas. Ir čia aš nematau jokios komercijos, nors oficialiai kalbama tik apie pragmatinį komercinį požiūrį“, – sakė D.Grybauskaitė.

Santykius su Rusija trikdys sovietinė nostalgija

Tuo tarpu kalbėdama apie Lietuvos ir Rusijos santykius prezidentė sakė, jog  ateityje jie gali blogėti, juos trikdys Maskvos sovietinė nostalgija.

„Iliuzijų neturiu, kad ji (situacija – BNS) gerės, kad keisis – gali net blogėti, turint galvoje pastaruosius atskirų Rusijos vadovų pareiškimus. Aš manau, kad ta sovietinių laikų nostalgija, ko gero, tikrai trikdys mūsų santykių vystymąsi“, – interviu metu sekmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos ir Rusijos santykiai labiau priklauso nuo kaimyninės šalies politikų.

„Aš vis dėlto manyčiau taip, kad pagrindinė dominantė, kuri apsprendžia, kaip vystosi mūsų santykiai su artimiausiais kaimynais Rytuose, iš tikrųjų didžiąja dalimi priklauso nuo esamų Rusijos politikų“, – kalbėjo prezidentė.

Aš manau, kad ta sovietinių laikų nostalgija, ko gero, tikrai trikdys mūsų santykių vystymąsi

Įtampa regione pastaruoju metu išaugo Rusijos politinei ir karinei vadovybei pareiškus, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms neatsižvelgus į Maskvos nuogąstavimus dėl amerikiečių planų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus, su Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje bus dislokuota naujos modernios ginkluotės sistemos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai viešėdamas Lietuvoje sakė, kad pasitikėjimo tarp Maskvos ir Vilniaus yra mažai.

Vilnius įrankis kieno nors rankose nebus

D.Grybauskaitė pripažino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra svarbiausia Lietuvos partnerė saugumo srityje, tačiau pažymi, kad Vilnius nebus įrankis niekieno rankose.

„Būtent saugumo srityje Jungtinės Valstijos visai Europai ir Lietuvai išlieka ir išliks svarbiausiu partneriu, netgi starteginiu partneriu saugumo srityje, ir tai nei pasikeitė, nei pasikeis“, – sakė šalies vadovė.

Mes turime išlikti neutralia, ta prasme savarankiška ir oria valstybe ir nebūti niekieno įrankiu vykdant kažkokią mums nenaudingą politik

Kartu D.Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV atžvilgiu ji yra „kritiška ten, kur reikia kritikuoti“.

„Aš nemanau, kad mums reikėtų kažkiek koreguoti savo pozicijas. Mes turime išlikti neutralia, ta prasme savarankiška ir oria valstybe ir nebūti niekieno įrankiu vykdant kažkokią mums nenaudingą politiką. Aš tos pozicijos kaip laikiausi, taip ir laikysiuosi“, – sakė prezidentė.

Ji pridūrė mananti, kad JAV politika po gruodžio pradžioje įvykusių parlamento rinkimų Rusijoje gali keistis.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton išsakė nemažai kritikos rinkimų Rusijoje atžvilgiu ir tuo sukėlė didelį Kremliaus nepasitenkinimą.

„Nuo šios administracijos pradžių matėme, kad dėmesys Europai buvo kiek sumenkęs“, – sakė D.Grybauskaitė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min