„Lietuvoje gerėja sąlygos siekti mokslo, meno ir verslo aukštumų. Didėja užsienio investicijos, plečiami bei kuriami integruoti mokslo ir verslo slėniai“, – pabrėžė prezidentė.
„Globalūs ryšiai, pasaulio lietuvių susibūrimai gali sukurti konkurencinį pranašumą ir papildomą pridėtinę vertę. Todėl privalome pastebėti ir branginti kiekvieną originalią mintį, kiekvieną kūrėją. Mūsų pasaulyje nėra tiek daug, kad galėtume švaistyti savo talentus. Tam būtina išsaugoti visus esamus ir sukurti naujus ryšius“, – dėstė ji.
D.Grybauskaitė teigė, jog tam, kad Lietuva taptų modernia aukštųjų technologijų valstybe ir kartu išlaikytų savitą tapatybę, kultūrą, išsaugotų gamtą, reikia didelių bendrų Lietuvos ir pasaulio lietuvių pastangų.
D.Grybauskaitė teigė, jog tam, kad Lietuva taptų modernia aukštųjų technologijų valstybe ir kartu išlaikytų savitą tapatybę, kultūrą, išsaugotų gamtą, reikia didelių bendrų Lietuvos ir pasaulio lietuvių pastangų.
„Šaliai labai svarbūs veržlūs protai, reikalingos kompetencijos ir įgūdžiai įgyti Lietuvoje ar svetur. Reikalingi jauni žmonės, kurie patys nuspręstų, kuriose srityse mes esame perspektyvesni, ir jau dabar galime daugiau pasiekti“, – kalbėjo valstybės vadovė.
D.Grybauskaitė, be kita ko, ragino išlaikyti ekonominiu sunkmečiu įgytą patirtį.
„Ekonominio sunkmečio sąlygomis garbingai atlaikėme išbandymus. Sunkmetis mus vertė geriau tvarkytis, našiau dirbti, racionaliau planuoti investicijas. Tai suteikia vilties, kad nemažinsime spartos ir efektyviai panaudosime visas gimusias inovatyvias idėjas“, – sakė ji.
Į renginio dalyvius kreipdamasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis savo ruožtu prašė juos pateikti Vyriausybei konkrečių patarimų Lietuvos vystymui – 10 žingsnių, kaip šaliai tapti viena iš konkurencingiausių Šiaurės Europos ir Baltijos regiono valstybių.
„Geopolitiniame pasaulio žemėlapyje Lietuva nėra didelis dėmuo. Todėl, norėdami, kad mus matytų ir girdėtų, turime sukurti modernią, dinamišką, veržlią ir nebijančią globalios konkurencijos valstybę. Valstybę, kuri užtikrina sąlygas moksliniam progresui, kūrybiškumui, inovacijoms ir svarbiausia – žmogui“, – pabrėžė ministras.
Pirmadienį Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, vyksta Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo bei Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo bendra sesija.
Iš įvairių kraštų atvykę lietuviai mokslininkai, verslininkai, menininkai diskutuoja, kaip pasitelkus geriausią patirtį, mokslo ir verslo partnerystę drauge kurti stiprią ir konkurencingą ateities Lietuvą, kalba apie technologijų pažangos riziką ir galimybes Lietuvai. Daug dėmesio numatoma skirti akademinio jaunimo migracijai ir atsiveriančioms galimybėms Lietuvoje.
Anot simpoziumo ir forumo rengėjų, šiuos du įvykius vienija ta pati idėja – globali, tačiau savo tapatybės neprarandanti Lietuva, gebanti atsakyti į naujus iššūkius.
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume užsiregistravo per 200, PLEF – per 300 dalyvių iš įvairių šalių: JAV, Kanados, Malaizijos, Kolumbijos, Rusijos, Izraelio ir kt.
