„Fondo idėją palaikau todėl, kad jeigu toks fondas bus sukurtas, tai dėmesys Pietryčių Lietuvai padidės, žmonės, administracija bus labiau įtraukta į projektų vykdymą, ir manau, kad tai tik padės integruotis Pietryčių Lietuvai į visos Lietuvos ekonomiką“, – lankydamasi Šalčininkų rajone trečiadienį žurnalistams sakė prezidentė.
Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seime. Jį remia konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o valdančiosios partijos iniciatyva abejoja.
Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pritarus parlamentarų idėjai atskira regioninės politikos įgyvendinimo tvarka veiktų tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o tai daryti netikslinga, nes regioninė politika įgyvendinama nacionaliniu mastu.
Ministerijos parengtą neigiamą išvadą dėl įstatymo projekto trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis Ministrų kabineto posėdyje sakė, kad dabartinių teisės aktų visiškai pakanka spręsti Pietryčių Lietuvos užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo problemas.
„Būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu“, – teigė ministras.
S.Skvernelio teigimu, įstatymo priėmimas pareikalautų papildomų institucijų – fondo tarybos, ekspertų komisijos, fondo administratoriaus.
Jis teigė, kad Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl konkrečių priemonių, kurios apimtų ne tik Vilniaus bei Šalčininkų rajonus, bet Švenčionių, Trakų rajonus bei Visagino miestą.
„Visos ministerijos pasiūlė konkrečias priemones, visi mes įsipareigojome su konkrečiom sumom, lėšom ir priemonėm, įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos siūlo įstatymo projekto rengėjai.
2015-2020 metais šita Vyriausybė yra numačiusi skirti 55 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos (...) pagrindinei inžinerinei infrastruktūrai, švietimo įstaigų modernizavimui, kultūrai, įvairiai bendruomeninei infrastruktūrai, miesto ir miestelio viešųjų erdvių sutvarkymui, bendruomenių veiklai sprendžiant socialines problemas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Pasak jo, verslo partneriams ir nevyriausybinių organizacijų projektams bus taikomi prioritetiniai atrankos kriterijai.
Vadina „pozityvia diskriminacija“
D.Grybauskaitė savo ruožtu tvirtina, kad specialus fondas Pietryčių Lietuvai būtų vertinamas kaip pagrįsta „pozityvi diskriminacija“.
„Vadinamoji pozityvi diskriminacija kartais yra naudojama, jeigu tokia būtinybė yra, ji naudoja visose ES valstybėse. Jeigu matome, kad atsilikimas yra gerokai didesnis, tai ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiems regionams, kuriems yra sunkiau. Tai yra pozityvioji diskriminacija, negalima vienodai traktuoti visų, kai situacija yra labai skirtinga“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šalčininkų rajone, kur trečiadienį lankėsi prezidentė, trys ketvirtadaliai gyventojų yra lenkai.
