Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dalia Grybauskaitė artėjant prezidento rinkimams atsigręžė į verslą – priėmė pramonininkų lyderį Robertą Dargį

Dalia Grybauskaitė ir Robertas Dargis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė ir Robertas Dargis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį priėmė Pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį ir aptarė su juo ekonominę šalies padėtį, Lietuvos pasirengimą euro įvedimui, galimybes padidinti užsienio investicijas, kalbėjosi, kaip sudaryti tinkamas sąlygas jaunimui dirbti Lietuvoje.

„Žmonėms reikalingos galimybės dirbti ir užsidirbti Lietuvoje – tam labai svarbios ir verslo pastangos. Verslas gali prisidėti prie valstybės raidos, investuoti į jaunimą ir jį įdarbinti, kurti naujas darbo vietas ir sudaryti sąlygas žmonėms užsidirbti“, – prezidentūros pranešime spaudai cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, šalies pramonė gali svariai prisidėti prie jaunimo profesinio rengimo, žmonių perkvalifikavimo ir įdarbinimo. Šalyje turi būti aktyviau išnaudotos galimybės studijas susieti su praktine patirtimi įmonėse, o reikalingi specialistai turi būti mokomi bendradarbiaujant švietimo įstaigoms ir verslui.

Žmonėms reikalingos galimybės dirbti ir užsidirbti Lietuvoje – tam labai svarbios ir verslo pastangos.

Nuo verslo investicijų tiesiogiai priklauso ne tik aukštas pramonės išsivystymo lygis, bet ir naujos darbo vietos bei didesnės algos. Šiuo metu Lietuvos eksportas beveik 40 proc. viršija ikikrizinį lygį, tačiau investicijų lygis visoje ekonomikoje yra trečdaliu mažesnis nei buvo prieš kelerius metus.

Pasak prezidentės, nuosekli ir atsakinga valstybės finansų politika yra svarbi tiek verslo, tiek visos šalies stabilumui. Ekonomikos augimas ir subalansuotas valstybės biudžetas leidžia Lietuvai kitąmet įsivesti eurą – tai prisidėtų prie finansinio stabilumo užtikrinimo, užsienio investicijų pritraukimo, tvarių sąlygų verslui užtikrinimo.

Per pustrečio tūkstančio įmonių jungiančiai Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonės įmonėse dirba daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų.

Papildyta 12.07 val.: R.Dargis neišgirdo D.Grybauskaitės sprendimo dėl rinkimų, pats kandidatuoti neketina

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis sako, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė neatsakė į jo klausimą dėl apsisprendimo kandidatuoti dar vienai kadencijai. Pats R.Dargis teigė taip pat sulaukęs siūlymų varžytis prezidento rinkimuose, tačiau neketinąs juose dalyvauti.

Prezidentės aš klausiau, bet prezidentė išvengė atsakymo, pasakė, kad vasario pradžioje bus apsisprendimas jos, – sakė R.Dargis.

„Prezidentės aš klausiau, bet prezidentė išvengė atsakymo, pasakė, kad vasario pradžioje bus apsisprendimas jos. Pasikalbėjome trumpai apie kandidatus, bet tai buvo labai trumpai probėkšmais ir mes nestojom ties ta tema. Aš tikrai neketinu kandidatuoti. (...) Pasiūlymų sulaukiau nemažai, bet aš neturiu tokių idėjų ir esu labai patenkintas tuo darbu, kurį darau, ir aš esu apsisprendęs“, – trečiadienį po susitikimo su D.Grybauskaite žurnalistams sakė R.Dargis.

Anot jo, Lietuvos pramonininkų konfederacija ketina susitikti su visais kandidatais į prezidento postą ir tuomet spręs dėl galimos paramos.

„Aš manau, kad mes dar neturime visos paletės kandidatų, kai ją turėsime – apsispręsime. Pramonininkai yra nusiteikę susitikti su visais kandidatais, išklausyti jų visų idėjų ir manau, kad pramonininkai bus aktyvūs ir savo nuomonę pareikš, bet kol kas anksti kalbėti“, – kalbėjo R.Dargis.

Apie ketinimus varžytis gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau yra pareiškę socialdemokratas Zigmantas Balčytis, Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, sąjungos „Taip“ vadovas Vilniaus meras Artūras Zuokas, Žaliųjų partijos vadovas parlamentaras Linas Balsys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalinos meras Bronius Ropė.

Opozicinių konservatorių ir Liberalų sąjūdžio vadovai yra pareiškę, kad jų partijos remtų D.Grybauskaitės kandidatūrą.

Latvijai įsivedus eurą, Lietuva nebeturi kitos išeities

Po susitikimo su prezidente R.Dargis taip pat teigė, kad Latvijai įsivedus eurą, Lietuva neturi kitos išeities ir privalo tapti euro zonos nare.

„Mes esam darę pasitarimus dėl euro ir bendras ir didysis palaikymas dėl euro tikrai yra. Buvo tam tikrų diskusijų dėl laiko, bet aš manyčiau, kad ypač po to, kai latviai įsivedė eurą nuo metų pradžios, mes neturime kitų alternatyvų, mes turime tapti rimtos piniginės sistemos dalimi“, – trečiadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė R.Dargis.

Anot jo, euro įvedimas padėtų sutramdyti ir politikų populizmą.

„Aš manau, kad finansinis valstybės stabilumas būtų užtikrintas labiau ir mažiau būtų paveikus įvairių populistinių siūlymų, pasitaikančių vis dar, iš tokių partijų, kurios nerimtai žiūri į valstybės reikalus“, – teigė pramonininkų vadovas.

Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, pernai lapkritį 40 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė už eurą, 49 proc. – prieš, o 11 proc. neturi nuomonės.

Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos prisijungė Estija, o nuo šių metų – Latvija. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.

Švietimo sistema neatitinka verslo poreikių

Lietuvos švietimas neatitinka verslo poreikių, todėl norint mažinti jaunimo nedarbą, reikia keisti sistemą iš esmės – perorientuoti jaunuolius į tiksliuosius, o ne socialinius mokslus, pakartojo R.Dargis.

Pramonininkų atstovas teigia, kad kalbant apie minimalaus atlyginimo didinimą reikia iš esmės imtis ir vienos esminių problemų – švietimo.

„Šiandien pasigirstantys siūlymai didinti minimalias algas, kurios tikrai turėtų didžiulį poveikį, ypatingai regioninėje mūsų pramonėje, regioninėms įmonėms, iš esmės turėtų būti atsvertos rimtais argumentais. Ir parodyti, kad šiemet iš esmės situacija yra pasikeitusi – atlyginimai pernai augo 6 proc., šiemet toliau augs ir yra kitos problemos, kurios šiandien neleidžia didesnių atlyginimų kėlimų – tai yra mūsų švietimo problema, kai trūksta profesinių gebėjimų, patirties ir tos problemos turėtų būti sprendžiamos“, – trečiadienį po susitikimo su šalies vadove sakė R.Dargis.

Anot jo, įmonėms trūksta įvairių kvalifikuotų specialistų ir dėl to kalta yra dabartinė švietimo sistema.

„Šiandien problemos, kurias jaučia įmonės su marketingu, su pardavėjais rimtais, kurie galėtų produktus implementuoti užsienio prekybos tinkluose, čia problemų daug. Ir tam reikia pertvarkyti švietimo sistemą, nes ji neatliepia verslo poreikių“, – tikino pramonininkas.

Pasak jo, daugiausiai problemų kelia profesinės mokyklos, kurios neaititinka verslo poreikių, todėl R.Dargis planuoja kalbėtis su švietimo ministru, kaip šią padėtį keisti.

„Ypatingai profesinio rengimo mokyklos visiškai nereflektuoja į verslo poreikius ir šiandien verslininkai sunkiai susitaria su profesinėmis mokyklomis, ypatingai savivaldybėse, kad ruoštų jiems reikalingus spcialistus ir mes esam iškėlę idėją, apie kurią noriu kalbėti kitą savaitę su švietimo ministru, kad vis tik švietimo sistemos apatinę grandį reiktų atiduoti savivaldybei arba jų valdymą daryti kartu su verslo bendruomenėmis“, – sakė R.Dargis.

Pasak jo, reikia perorientuoti moksleivius, kad šie rinktųsi ne socialines, o tiksliųjų mokslų specialybes ir tai galima padaryti, įvedant privalomą matematikos egzaminą. Be to, anot jo,susitikime su Dalia Grybauskaite buvo pabrėžta, kad praktikos įmonėje yra svarbi švietimo sistemos dalis, kuri padėtų jaunimui greičiau adaptuotis darbo rinkoje.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min