„Vienas iš dalykų, dėl kurio aš tikrai džiaugiuosi yra tas, kad Lietuva neapkarpė išlaidų Afganistanui ir šalies dalyvavimas yra išlaikytas tame pačiame lygyje. Tai buvo labai protingas sprendimas. Tai yra labai svarbu NATO, nes ši misija Aljansui yra didžiausia“, – pirmadienį BNS sakė G.Lilelund Bech.
Lietuvos išlaidos Afganistane, kur tarnauja daugiau kaip 200 lietuvių karių, šiemet sieks per 50 mln. litų.
Danijos ministrė taip pat teigė, jog tikisi, kad šią savaitę per NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje pavyks sutarti dėl datos – 2014 metų, kai atsakomybė už saugumą Afganistane bus perduota vietos pajėgoms. Su šia data, anot jos, bus susietas ir Danijos dalyvavimas tarptautinių pajėgų vykdomoje operacijoje.
„Mūsų premjeras yra sakęs, jog sutarus, kad 2014 metai bus laikas, kai afganistaniečiai perims atsakomybę už saugumą, tikimasi, jog nuo to laiko nebeturėsime kovinių pajėgų. Turėsime tik žmones Afganistano pajėgoms apmokyti“, – tvirtino Danijos gynybos ministrė.
Kalbėdama apie Afganistano pajėgų mokymą ji pabrėžė: „Talibanas gali išlaukti, kol mes išeisime, tačiau jie negali laukti nacionalinės armijos išėjimo“.
5,5 mln. gyventojų turinti Danija pavojingoje Afganistano Helmando provincijoje ir Kabulo apylinkėse yra dislokavusi daugiau kaip 750 karių. Iš viso 2002 metų Afganistane žuvo 39 danų kariai, 2010 metais – devyni.
Danijos ministrė be kita ko sakė, kad Šiaurės šalys yra susidomėjusios bendros Baltijos ir Šiaurės šalių Europos Sąjungos kovinės grupės idėja.
„Deja, Danija negali joje dalyvauti todėl, kad mes nedalyvaujame kariniame ES bendradarbiavime. Tačiau kitos Šiaurės šalys yra susidomėjusios Šiaurės ir Baltijos šalių kovine grupe“, – sakė G.Lilelund Bech.
