35 metų statybininkas iš Kauno Darius Č. neteko darbo. Jo 29 metų žmona – taip pat bedarbė, įregistruota Darbo biržoje. Šeima augina darželį lankantį vaiką. Iš ko pragyventi trims žmonėms? tai – dienraščio „Lietuvos rytas“ tema.
Praėjusių metų pabaigoje sutuoktiniai užsuko į įmonės „Aulina“, siūlančios darbą Didžiojoje Britanijoje, biurą Kaune.
Čia iškart buvo patikinta, kad nekvalifikuoto darbo Anglijoje netrūksta. Minimalus uždarbis už valandą šioje šalyje – 5,8 svaro (apie 23 litus). Jeigu žmogus sutinka, jis už papildomą atlygį gali dirbti ir viršvalandžius.
Greitai apskaičiavęs, kad per dieną Anglijoje galima uždirbti daugiau nei 40 svarų (155 litus), Darius susigundė tapti „Aulinos“ klientu.
Šeima pardavė automobilį
„Aulina“ už tarpininkavimą ima 2 tūkstančių litų mokestį, dar 600 litų reikia sumokėti už kelionę į Angliją.
Darbininkams patariama vežtis ne mažiau kaip 150–300 svarų sterlingų (580–1160 litų) pragyvenimui iki pirmos algos, dar 90 svarų sterlingų (350 litų) visi atvykę į Didžiąją Britaniją užsieniečiai turi sumokėti už registraciją.
Tiek pinigų neturėję Darius ir Jurgita pardavė šeimos automobilį. Vyras pasirašė sutartį su „Aulina“, sumokėjo pinigus ir prieš pat Kalėdas išvažiavo į Didžiąją Britaniją.
Nežino, kaip grįžti namo
Pirmos abejonės Jurgitą ėmė kankinti, kai svetur įsikūręs vyras pranešė, kad darbo gaus tik po Naujųjų metų.
„Kam tuomet reikėjo žmones vežti prieš šventes – darbo nėra, o nuomą už kambarį, kuriame už tokius pinigus gyvena susispaudę po tris žmones, mokėti reikia?“ – stebėjosi kaunietė.
Antras nusivylimas sutuoktinių laukė, kai paaiškėjo, kad per dieną Darius fabrike uždirba vos 7–10 svarų (28–40 litų). Daugiau darbo tiesiog nėra.
Vilties, kad padėtis pasikeis, vyriškis nebeturi – paaiškėjo, jog ir anksčiau atvažiavę lietuviai užsidirba vos maistui ir kambario nuomai.
Jurgita net neįsivaizduoja, kaip vyrui reikės grįžti į namus, – pinigų kelionei neturi nei jis, nei namie likę artimieji.Jei žmonės, sumokėję už įdarbinimą, nebūtų išvežti į Angliją, tuomet įžvelgčiau sukčiavimo požymių. O dabar bendrovė žmonės nuvežė, davė darbo. Jeigu klientai nepatenkinti įdarbinimo agentūros paslaugų kokybe, gali privataus kaltinimo tvarka bylinėtis teisme.
Ieškoti teisybės – į teismą
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas N.Kurklietis nepatenkintiems „Aulinos“ klientams patarė civiline tvarka kreiptis į teismą.
Išklausęs, kokios pretenzijos reiškiamos šiai įdarbinimo agentūrai, pareigūnas paaiškino, kad sukčiavimu „Aulinos“ apkaltinti negalima.
„Jei žmonės, sumokėję už įdarbinimą, nebūtų išvežti į Angliją, tuomet įžvelgčiau sukčiavimo požymių. O dabar bendrovė žmonės nuvežė, davė darbo. Jeigu klientai nepatenkinti įdarbinimo agentūros paslaugų kokybe, gali privataus kaltinimo tvarka bylinėtis teisme“, – sakė ekonominius nusikaltimus tiriančio policijos padalinio vadovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus specialistės L.Bušinskaitės teigimu, reikia atskirti, ar žmonės nepatenkinti paslaugomis, ar įdarbinimo agentūra pažeidė įstatymus.
„Jeigu įtariama, kad legali agentūra pažeidė įstatymus, reikia kreiptis į kontroliuojančias institucijas – Valstybinę darbo inspekciją arba Lietuvos darbo biržą. Jeigu agentūra veikia neturėdama licencijos, reikia informuoti teisėsaugos institucijas. Jeigu žmonės pasirašė sutartį, kuri jiems tiesiog nebepatinka, tokie ginčai sprendžiami susitarimais arba teisme“, – aiškino L.Bušinskaitė.
