Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Darbo partija valstybės tarnybą pavertė saviškių prieglauda

Vigilijus Jukna ir Rytis Šatkauskas
BFL/Butauto Barausko nuotr. / Vigilijus Jukna ir Rytis Šatkauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ministerijose bei joms pavaldžiose įstaigose Darbo partijos atstovai be konkursų pareigas skiria partiečiams, o seniai dirbę profesionalai metami į gatvę. „Darbiečių“ atstovai teigia, jog priklausymas politinei partijai neatima iš žmogaus teisės dirbti. Tuo tarpu su korupcija kovojančios organizacijos vadovas pastebi – Darbo partijos veikimo principai primena verslo įmonės modelį.

Vienas naujausių Darbo partijos kadrų politikos pavyzdžių – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Ji žiniasklaidos dėmesio centre atsiduria ne pirmą kartą.

Skandalų šleifas – ne naujiena

Agentūros valdybos pirmininku V.Juknos įsakymu buvo paskirtas žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, kuris aktyviai dalyvavo kuriant Darbo partiją, o pernai minėtas 500 tūkst. litų kyšio skandale.

Dar praėjusių metų liepos pabaigoje „darbiečio“ žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos  įsakymu agentūros generaline direktore paskirta Rasita Kraujelytė-Noreikienė. Buvęs žemės ūkio ministras, parlamentaras Kazimieras Starkevičius tuo metu teigė, jog R.Kraujelytei-Noreikienei sparčiai karjeros laiptais kilti padėjo artimi ryšiai su Darbo partija. Jis priminė, kad dėl padarytų pažeidimų valdininkė anksčiau turėjo trauktis iš ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėjos pareigų.

Naujoji vadovė nedelsiant ėmėsi įmonės reorganizavimo. Perspėjimus apie galimą atleidimą gavo pusšimtis žmonių, tačiau užmojai kone trečdaliu mažinti darbuotojų skaičių taip ir liko neįgyvendinti. Atvirkščiai – į darbą buvo priimta naujų žmonių. Pavyzdžiui, agentūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialistu be konkurso įdarbintas Darbo partijos narys Žilvinas Putramentas.

Jis buvo vienas pirmųjų sulaikytųjų Nacionalinės kredito unijos bankroto byloje. Ž.Putramentas ėjo šios unijos valdybos nario pareigas. Dabartinis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra specialistas kartu su kitais unijos vadovais įtariami iššvaistę apie 24 mln. litų turto.

Ž.Putramentas dalyvavo praėjusiuose Seimo rinkimuose ir buvo įrašytas Darbo partijos sąraše. Šios partijos lyderis Viktoras Uspaskichas taip pat siejamas su stambia paskola, paimta iš Nacionalinės kredito unijos.

Vyginto Skaraičio/BFL nuotr./Rytis Šatkauskas
Vyginto Skaraičio/BFL nuotr./Rytis Šatkauskas

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra per metus paskirsto apie 70 mln. litų ES ir biudžeto lėšų. Jos valdybos pirmininku V.Juknos įsakymu paskirtas žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, kuris aktyviai dalyvavo kuriant Darbo partiją, buvo partijos Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, Darbo partijos tarybos narys, Seimo narys, aplinkos viceministras. R.Šatkauskas buvo minimas skandalingoje 500 tūkst. litų kyšio istorijoje. Įrašytame pokalbyje pinigų perdavimo detalės buvo aptarinėjamos su verslininku Gintaru Kaminsku.

Įprasta praktika

Praėjusiais metais vykusio NMA vadovo konkurso sąlygos it tyčia puikiai tiko dviems kandidatams, sietiems su Darbo partija.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atvejis neturėtų stebinti. 2013 m. pabaigoje įvyko skandalingas Žemės ūkio ministerijos valdomos Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovo konkursas. Kaip rašėme, konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad kandidatai privalo turėti aukštąjį universitetinį socialinių arba biomedicinos mokslų studijų srities (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) arba jam prilygintą išsilavinimą bei 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį, iš jų ne mažiau kaip 3 metus paramos lėšų administravimo arba teisės ir viešųjų pirkimų srityse.

Dėl NMA vadovo posto besivaržęs ir konkursą laimėjęs buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas atitiko keistą sąlygą dėl 3 metų patirties viešųjų pirkimų srityje. Tuo tarpu vienintelė jo konkurentė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė 2003 m. apsigynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Mikromicetai ant augalinės kilmės maisto produktų ir jų toksiškumo įvertinimas“.

BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pastatas
BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pastatas


Pasak šaltinių, už šių kandidatų stovėjo ne skirtingos politinės jėgos, o tos pačios Darbo partijos dvi grupuotės, kurios varžosi dėl įtakos didžiulius pinigus skirstančioje NMA.

Pernai „tvarką“ Lietuvos profesinėse mokyklose ėmė daryti „darbietis“ švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Pernai „tvarką“ Lietuvos profesinėse mokyklose ėmė daryti „darbietis“ švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Nuo 2013 m. lapkričio Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos vadove paskirta kalinių balsų pirkimo byloje figūravusi ir dėl to Seimo nario mandato netekusi Jolanta Gaudutienė, iki tol vadovavusi skalbyklų verslui. Postą palikti buvo pasiūlyta ir Kėdainių profesinio rengimo centro vadovui Stasiui Danylai.

Paklaustas, kodėl Darbo partijai artimi žmonės keičia nepartinius profesinių mokyklų vadovus D.Pavalkis paaiškino, kad reformų būtinybė brendo jau seniai, o šiose pareigose jis nori matyti labiau su verslu susijusius žmones.

Kiekvieno konkurso netikrina

Kai mūsų ministrai perėmė ministerijas, pastebėjome, kad buvo labai daug kitų partijų žmonių pridarbinta, – sakė V.Gapšys.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, paprašytas paaiškinti, ar partijoje nėra vidinių susitarimų lojaliems nariams atsidėkoti postais, 15min.lt tai kategoriškai neigė: „Jokių partinių susitarimų nėra ir negali būti. Ten, kur yra konkursai, kaip ir visi žmonės, gali dalyvauti ir Darbo partijos nariai. Jeigu pažiūrėtume valstybės tarnyboje į santykį tarp Darbo partijos ir kitų partijų narių, turbūt pamatytumėte, kad santykis yra ne Darbo partijos narių naudai.“

Jis teigė žinantis, kad praeityje buvo nerašytos partijų taisyklės neleisti politinių konkurentų atstovams įsidarbinti valstybės tarnyboje.

„Dabar norint patekti į valstybės tarnybą reikia praeiti Vidaus reikalų ministerijos organizuojamus testus. Toje ministerijoje mes neturime nei ministro, nei viceministro“, – sakė V.Gapšys.

Aurimo Šrubėno nuotr./Vytautas Gapšys
Aurimo Šrubėno nuotr./Vytautas Gapšys

Paklaustas, kaip vertinti atvejus, kai Darbo partijos nariai į valstybės tarnybą priimami be konkurso, pašnekovas atsakė, kad netikrina kiekvieno atvejo, kai jo partijos kolegos susiranda darbą: „Net nežinau, kur dirba Žilvinas Putramentas, bet galiu pasakyti, kad mes tikrai netaikome jokių specialių kriterijų vienos ar kitos partijos nariams. Kai mūsų ministrai perėmė ministerijas, pastebėjome, kad buvo labai daug kitų partijų žmonių pridarbinta. Mes gerbiame tų asmenų privatumą ir neatskleidinėjame žiniasklaidai, kuriai partijai koks darbuotojas priklauso.“

Pasak V.Gapšio, Lietuvos įstatymai nenumato, kad priklausymas kokiai nors partijai atima teisę dirbti valstybės tarnyboje ar kitose pareigose.

Politikams „stumti“ savus tapo norma

Politikų žodžiai, kurie pateisina „savų“ skyrimą į svarbius valstybės tarnybos postus, daro itin neigiamą poveikį visuomenei, – sakė T.Langaitis.

Visuomeninio judėjimo „Baltosios pirštinės“ vadovas Tada Langaitis 15min.lt teigė, jog panašių partiečių protegavimo atvejų žino daug: „Viena iš mūsų veiklos sričių yra kova su politine korupcija ir skaidraus valstybės valdymo siekis. Šiuo metu mes užimti rinkimų stebėsena, tačiau po jų prie šių klausimų grįšime. Turime sąrašą atvejų, kurie kelia labai daug klausimų. Visų jų aiškintis neturime pajėgumų, tačiau labiausiai glumina, kad pradėjus aiškintis akivaizdžius piktnaudžiavimus paaiškėja, kad informacija seniai žinoma Specialiųjų tyrimų tarnybai ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tačiau nieko nedaroma. Kyla du klausimai – kodėl jie nieko nedaro ir ką tokioje situacijoje mes galim padaryti?“

Pasak jo, itin keista girdėti, kai politikai visuomenei kartoja, jog partiečių protegavimas parūpinant jiems aukštas pareigas yra normalus dalykas, nes taip elgiasi visi.

BFL nuotr./Tadas Langaitis
BFL nuotr./Tadas Langaitis

„Girdėjau, kaip buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas prezidentės pranešimą, pasakė, kad taip elgiasi visi. Tikrai ne. Partijos renkasi vieną iš dviejų kelių. Pirmas yra samdyti žmones remiantis jų kvalifikacija ir gebėjimu dirbti, kitas – žiūrint partinių interesų, giminystės ryšių ir kitų ydingų dalykų. Reikia rinktis, kaip kurti valstybės tarnybą. Politikų žodžiai, kurie pateisina „savų“ skyrimą į svarbius valstybės tarnybos postus, daro itin neigiamą poveikį visuomenei“, – sakė T.Langaitis.

Jis priminė, kad ir rinkėjų papirkinėjimas ar kiti rinkimų pažeidimai kažkada buvo laikomi smulkiais pažeidimais, į kuriuos daugelis nekreipė dėmesio. „Mūsų tikslas yra blogųjų praktikų keitimas geromis. Imame bloguosius atvejus, kuriuos visi mato, bet nieko nedaro. Parodome, kad taip elgiasi ne dauguma, o mažuma ir kad už tai turi būti baudžiama. Jei pavyksta, blogoji praktika pasikeičia į gerąją“, – sakė „Baltųjų pirštinių“ vadovas.

Plinta kaip vėžys

Nors tokią praktiką kuria ne tik Darbo partija, tačiau susidaro įspūdis, kad  ji tai daro labiausiai. Partijos veikla negali būti grindžiama verslo įmonės modeliu, – minėjo „Baltųjų pirštinių“ vadovas.

T.Langaičio teigimu, valstybės tarnybą pavertus partiečių, draugų ir giminių prieglobsčiu, smarkiai išauga korupcijos lygis: „Nors tokią praktiką kuria ne tik Darbo partija, tačiau susidaro įspūdis, kad  ji tai daro labiausiai. Partijos veikla negali būti grindžiama verslo įmonės modeliu. Kai žmonės tai mato, jie atitinkamai ir reaguoja. Į partijos veiklą įsitraukia tie, kuriems toks modelis ir tikslai yra priimtini, kuriems politika yra pasipelnymo šaltinis. Tuo tarpu tie, kurie turi savo pažiūras, vertybes ir idėjas, į politiką neina.“

Pasak jo, neužkirtus kelio tokiai praktikai, ji plinta itin sparčiai. „Čia kaip su populizmu, kuris yra politikos vėžys. Jei vienmandatėje apygardoje atsiranda vienas kandidatas, kuris ima žadėti visiškai nerealius dalykus, norėdami konkuruoti kiti taip pat turi žadėti tai, kas neįgyvendinama. Lygiai taip pat užkrečiamas „verslumas“ politikoje, jei su juo nekovojama“, – sakė T.Langaitis.

Paklaustas, kaip vertina faktą, jog lėšas skirstančioje agentūroje be konkurso įsidarbino asmuo, įtariamas sunkiais finansiniais nusikaltimais, pašnekovas nurodė, kad tokia praktika turėtų būti nepriimtina.

„Kai valstybės tarnyboje atsiranda už stambaus masto finansinę aferą teisiamas asmuo, sunku suprasti, kaip priimami tokie sprendimai ir kodėl nebuvo palaukta bent jau teismo sprendimo“, – minėjo judėjimo vadovas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Vitalija Vonžutaitė, Vytautas Gapšys,  Viktoras Uspaskichas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Vitalija Vonžutaitė, Vytautas Gapšys, Viktoras Uspaskichas

Anot T.Langaičio, politikoje balsuodami žmonės turi teisę pasirinkti abejotinos reputacijos asmenis, jeigu rinkėjams priimtinos jų vertybės ir kandidatai atitinka įstatymų reikalavimus. Valstybės tarnyboje standartai turi būti gerokai aukštesni. „Čia dirba žmonės, kurie naudojasi mūsų visų pinigais ir priima sprendimus dėl jų paskirstymo. Mes turime būti tikri, kad jie tų pinigų nepanaudos neteisėtai“, - sakė "Baltųjų pirštinių" vadovas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min