60 metų Vladimirą sutikome pačiame miesto centre, tarp pastatų įsiterpusiame kieme. Visai šalia – Šiaulių darbo birža. Vyras pirmiausia užsuka į ją. Negavęs darbo čia, jis kurį laiką stoviniuoja minėtame kieme, kur veikia nelegali darbo birža. Atvykę ūkininkai arba statybų vykdytojai čia susirenkančius žmones įdarbina dienai kitai.
„Kai klestėjo statybų verslas, gaudavome po 50-70 litų per dieną, tačiau šiuo metu statybų sumažėjo, – pasakojo bedarbis Vladimiras. – Dabar jei reikia ką pernešti iš vieno kambario į kitą, sumoka 30 litų. Taip ir gyvename.“ Tačiau tąkart Vladimirui diena buvo nesėkminga. Darbo nepasiūlė nei tikroji, nei gatvės darbo biržos.
Klestės nelegalios biržos
Padėtis Lietuvos darbo rinkoje tampa vis grėsmingesnė. Kasdien teritorinėse darbo biržose registruojama šimtai naujų bedarbių, o darbo siūlymų mažėja. Tikėtina, jog nelegalios darbo biržos itin suklestės pavasarį, ir Volodia bei kiti bedarbiai gaus darbo bent šiltuoju sezonu.
Nelegalios darbo biržos šalia tikrųjų visuose šalies miestuose atsirado maždaug prieš penkerius metus. Nelegaliųjų paslaugomis dažniausiai naudojosi tie, kuriems reikėjo vienadienio uždarbio. Pavyzdžiui, Šiauliuose tokia nelegali įdarbinimo vieta įleido šaknis tiesiog po Šiaulių darbo biržos langais. Radviliškyje norintieji vienadienio darbo būriuodavosi prie vienos parduotuvės.
Padėtis Lietuvos darbo rinkoje tampa vis grėsmingesnė. Kasdien teritorinėse darbo biržose registruojama šimtai naujų bedarbių, o darbo siūlymų mažėja.
Susirinkdavo kelios dešimtys įvairaus amžiaus žmonių. Dauguma – iš vakaro gerokai padauginę alkoholio. Atvykę darbdaviai išsirinkdavo kelis blaivesnius ir išsiveždavo. Per dieną toks nelegalas uždirbdavo 20-40 litų, jei darbas statybose – šiek tiek daugiau.
Tačiau šiandien darbo rinka keičiasi. Daugėjant bedarbių, kai kurie darbdaviai svarsto, esą nelegalus darbuotojų įdarbinimas – vienas gelbėjimosi būdų. Taip vengiama ekonominės griūties rimbo, tačiau rizikuojama gauti kirčių nuo teisėsaugos.
Lūkuriuos vis daugiau žmonių
Šiaulių darbo inspekcijos vedėjo pavaduotojas Stasys Joneikis tvirtina, kad nelegalios darbo biržos nenustojo gyvuoti. Tai faktas, kurį lengva pastebėti, tačiau sunku teisiškai užfiksuoti. S.Joneikis priminė, kad nelegalaus įdarbinimo atveju kaltininku laikomas darbdavys, o darbuotojas traktuojamas kaip silpnoji šalis, neturinti kito pasirinkimo.
Ekonominio pakilimo metais dirbti norintiems žmonėms atsirado daugiau galimybių įsidarbinti. Nelegalių darbo biržų klientai dažniausiai būdavo stikliuko mėgėjai. Tačiau šį pavasarį įdarbinimo rinka gali keistis iš esmės. Šalia benamių ar girtuoklių nelegaliose darbo biržose, kaip prognozuojama, bus galima pamatyti ir rimtų vyrų, kuriuos šimtais atleidžia supanikavę darbdaviai.
Panašiai darbo neteko šiaulietis statybininkas Gintas. Jis prisipažino, kad anksčiau dirbo legaliai, turėjo patentą. Šiandien jis nežino, kada sulauks rimto darbo pasiūlymo, nors turi auksines rankas.
Pažeidimų nemažėja
Kaip jau skelbta, Lietuvos darbo birža prieš kelias dienas suvedė naujausius duomenis apie darbo rinką šalyje. Per keletą pastarųjų mėnesių bedarbių dvigubai padaugėjo, o darbo pasiūlymų smarkiai sumažėjo.
Šiandien lengvai darbą galėtų gauti tik tolimųjų reisų vairuotojai. Šiaulių darbo biržoje iki šios dienos yra užsiregistravę per 6 tūkst. bedarbių, o darbo pasiūlymų – vos pusšimtis. Atšils orai, ūkininkai ieškos darbininkų, tada suvešės ir nelegalios darbo biržos.
Anksčiau moterų bedarbių būdavo daugiau nei vyrų, dabar jų skaičiuojama vienodai.
S.Joneikis pasakojo, kad šiuo metu padaugėjo net natūrinių mainų atvejų. Štai viena moteris paprašė ūkininko iš turgaus parvežti paršiukų. Šis taip ir padarė, tačiau pinigų už gyvulius neėmė – pasiūlė atidirbti ir padėti valyti daržoves. Moteris pasiūlymą priėmė, tačiau jos artimieji ūkininką apskundė darbo inspekcijai.
„Teismas į tokius atvejus dažniausiai žiūri kaip į socialinį reiškinį. Jei abi šalys draugiškai sutartų ir neskųstų viena kitos, niekas negalėtų įrodyti, jog vyksta nelegalus darbo jėgos pirkimas. Darbuotojai ir darbdaviai tvirtintų, kad tai paprasta kaimyniška talka. Tokie natūriniai mainai dabar labai populiarūs kaime“, – sakė S.Joneikis.
