Jos duomenimis, šiltesnį ir trimis paromis trumpesnį vasarį šalyje buvo suvartota apie 25 proc. mažiau šilumos nei dideliais šalčiais pasižymėjusį sausio mėnesį.
„Šiltesnis vasario oras grąžino sąskaitas už šildymą į įprastas vėžes, tačiau nesumažino pagrindinės problemos prastai apšiltintuose daugiabučiuose – milžiniško energijos švaistymo“, – sakė asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak asociacijos, mažiausiai už šildymą Vilniuje vasarį mokės Sviliškių gatvėje esančio daugiabučio gyventojai – vidutiniškai po 93 litus už 60 kvadratinių metrų ploto butą, o daugiausiai – daugiabučio namo Popieriaus gatvėje gyventojai – 551 litą. Sausį šių namų gyventojai už šildymą mokėjo atitinkamai 147 ir 752 litus.
„Nors šilumos kaina visiems vilniečiams buvo vienoda ir sudarė 21,9 cento už kilovatvalandę, nerenovuotų senos statybos namų gyventojai už šilumą vasarį mokės iki 5–6 kartų daugiau nei gyvenantieji efektyviai energiją vartojančiuose būstuose“, – teigė V.Stasiūnas.
Asociacijos duomenimis, efektyviu šilumos energijos vartojimu pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų, o patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių.
Didžioji dalis – 55,7 proc. – šalies daugiabučių yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija, o 22,4 proc. daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai yra katastrofiškai aukšti.
