Vilkinti priežiūra – nėra prasmės
Naujų tiltų Lietuvoje per metus pastatoma nedaug – suskaičiuoti galima ant pirštų, tačiau laukiančių remonto – kur kas daugiau. Iš viso šalyje yra apie 4 000 tiltų, o beveik ketvirtadalį jų reikėtų atnaujinti. Kokia yra tiltų vidutinė eksploatacinė trukmė, kiek laiko prabėgus juos reikia atnaujinti?
Inžinerinių statinių projektavimo direktoriaus teigimu, tiltai yra projektuojami maždaug šimtmečiui. „Tačiau norint, kad jie tarnautų tiek laiko, juo vidutiniškai kas 30–35 metus reikia atnaujinti (remontuoti)“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš viso Lietuvoje yra apie 4 000 tiltų, o beveik ketvirtadalį jų reikėtų atnaujinti.
Vertindamas Lietuvos tiltų būklę G.Bajoras neabejojo, kad didesnis dėmesys jų tvarkymui nepakenktų. Anot jo, nuolat atidedama tiltų priežiūra nieko gero neatneša – didina jo taisymo kaštus ir riziką. „Remonto darbai dėl finansavimo trūkumo vėluoja, todėl pamatyti prastos išvaizdos tiltų tenka. Tačiau reiktų pasakyti, kad bėgant laikui išlaidos jų atnaujinimui tik didės“, – tęsė specialistas.
Nuo ES – nesiskiriame
Nors tiltų atnaujinimo ir tinkamos priežiūrios darbai šlubuoja, G.Bajoras tikino, kad bent jau dėl naujų statinių nerimauti nereikėtų – Lietuvoje tiltai projektuojami taikant perimtus darniuosius Europos standartus. „ Projektuojant šalies tiltus taikoma geriausia ES valstybių patirtis. Projektuojama pagal Europos vieningus techninius normatyvus. Priimamos inovatyvios konstravimo, medžiagų ir elementų panaudojimo technologijos. Tad kažkuo išsiskirti iš kitų ES šalių būtų sudėtinga“, – dėstė pašnekovas.
Inžinerinių statinių projektavimo direktorius tikino, kad esminis tiltų projektavimo skirtumas nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – kad visus 25 metus juos projektavo lietuvių inžinieriai. Anot. G.Bajoro reikėtų paminėti ir tai, kad pastaruoju metu projektuojant tiltus didelis dėmesys skiriamas ne tik į statinių funkcinius sprendinius, bet ir į jų architektūrinį vaizdą, derėjimą prie aplinkos, kraštovaizdžio.
Tiltų projektavimo iššūkiu vis dar išlieka saugumas ir ilgaamžiškumas.
„Ypač tai aktualu miesto tiltams, viadukams, estakadoms, kurių statoma vis daugiau. Taip pat rekonstruojant tiltus, įtrauktus į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, stengiamasi atkurti jų autentišką išvaizdą, funkcionalumą pagal galimybes pritaikant šios dienos reikmėms“, – tęsė pašnekovas.
Tiltų projektavimo iššūkiu vis dar išlieka saugumas ir ilgaamžiškumas. Pabrėžiant saugumą kalbama ne tik apie žmonių, bet ir kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo teritorijų apsaugojimą nuo, netinkamo eksploatavimo padarinių.
Aplinkos ministerija primena, kad visos statybos turi būti vykdomos pagal nustatytus reikalavimus ir suderintos su reikiamomis institucijomis. Netinkamai vykdydamos statybos gali pakenkti žmonėms, aplinkai, aplinkinėms teritorijoms, kraštovaizdžiui, įvairiais būdas saugomoms teritorijoms ir kultūros paveldui.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
