13 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad NVO – organizacija, bendrija, nepriklausanti nuo Vyriausybės, 7 proc. – pelno nesiekianti organizacija, 4 proc. – savanoriška organizacija, po 3 proc. minėjo atsakymus „labdara“, „visuomeniniai judėjimai“, „nebiudžetinė, neišlaikoma, valstybės nefinansuojama organizacija“ ir panašiai.
Daugumai respondentų (58 proc.) NVO veikla asocijuojasi su labdara. Kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų sakė manantys, kad NVO užsiima paslaugų teikimu (37 proc.) bei savitarpio pagalba ir „pagalba sau“ (36 proc.). Ketvirtadalis respondentų (25 proc.) tapatino NVO su interesų atstovavimu, aktyviu dalyvavimu visuomeniniuose reikaluose, 13 proc. – su ištekliais ir jų koordinavimu.
Dažniausiai apklaustieji nurodė žinantys nevyriausybinę savanorių organizaciją „Caritas“ (16 proc. apklausos dalyvių) bei Invalidų organizaciją (8 proc.).
Keturi iš dešimties (41 proc.) respondentų negalėjo nurodyti nė vienos organizacijos arba į šį klausimą neatsakė.
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų sakė dalyvavę visuomeninėje veikloje. Tie, kurie joje nedalyvauja, dažniausiai sakė neužsiimantys tuo dėl to, kad niekas nepasiūle (24 proc.) arba dėl to, kad neturi tam laiko (20 proc.). Po 13 proc. apklaustųjų teigė nematantys šios veiklos prasmės, nežinantys, kur kreiptis, bei negalintys sau leisti dirbti be atlyginimo, 11 proc. nurodė, kad nė viena NVO jiems „nekelia pasitikėjimo“.
Daugiausia respondentų (38 proc.) teigė, jog priimtiniausia dalyvavimo visuomeninėje veikloje forma būtų neaktyvus dalyvavimas – 2 proc. pajamų mokesčio paskirstymas nevyriausybinėms organizacijoms.
Penktadaliui (20 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad jiems būtų priimtina savanorystė konkrečiose akcijose ar projektuose, 13 proc. – dalyvavimas jau įsteigtos NVO veikloje, 10 proc. – materialinė parama NVO ar projektui (vidutiniškai 56 litų). Savo NVO steigti norėtų 3 proc. apklaustųjų, o 27 proc. respondentų nė viena iš veiklos formų visuomeniniame gyvenime nėra patraukli.
Tyrimo duomenimis, apklaustuosius labiausiai domina dalyvavimas bendraminčių klube, susibūrusiame asmeninių pomėgių pagrindu, pavyzdžiui, žvejų, keliautojų, rankdarbių (27 proc.), su vaikais susijusi veikla (24 proc.), socialinės grupės narius vienijančios organizacijos kaip studentų, pensininkų, mamų, neįgaliųjų ir t.t. (18 proc.).
Apklaustieji dažniausiai sakė manantys, kad didžiausi NVO sunkumai yra finansavimo iš valstybės trūkumas (21 proc.), finansavimo iš verslo bei gyventojų trūkumas (17 proc.).
Vienos didžiausių jaunimo NVO – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) – prezidentas Šarūnas Frolenko trečiadienį spaudos konferencijoje sakė, kad nevyriausybinėms organizacijoms veikti trukdo ir tai, kad galimybių joms neužtikrina valdžia: iki šiol teisiškai nereglamentuota savanorystė, piliečių įkurtos organizacijos turi konkuruoti dėl finansavimo su valstybės įsteigtomis viešosiomis įstaigomis.
Rugpjūčio 20–27 dienomis buvo apklausti 1027 gyventojai nuo 15 iki 74 metų.
