Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiausia kauniečių pernai mirė nuo kraujotakos sistemos ligų

Vilniaus policija neturi kur vežti lavonų.
Photos.com / Morge
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, išanalizavęs Kauno miesto gyventojų mirtingumo rodiklius, pastebi, jog kauniečiai 2009 m. daug rečiau mirė nuo išorinių mirties priežasčių (avarijose, kitose nelaimėse ir pan.).

Per pastaruosius trejus metus mirtingumo kreivė pradėjo leistis žemyn tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste. Per 2006-2009 metus Kauno miesto savivaldybėje mirčių atvejų sumažėjo daugiau nei 200. Lyginant mirtingumo statistiką tarp lyčių matyti, kad tiek šalyje, tiek Kauno mieste vyrai miršta dažniau nei moterys. Pastebima ir tai, kad vyrų vidutinė gyvenimo trukmė toliau trumpėja, o moterų – ilgėja.

Kraujotakos sistemos ligos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių ligų pasaulyje. Su širdies ligomis yra susiję daugiau nei pusė visų mirties priežasčių. Ne išimtis ir Kaunas. Mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos 2009 metais Kauno mieste sudarė 55 proc. visų netekčių. Lietuvoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų mažėja, o Kaune atvirkščiai – didėja, ypač tai buvo matyti 2009 metais.

Piktybiniai navikai – antra dažniausiai pasikartojanti mirties priežastis. Nuo piktybinių navikų Kauno mieste dažniau miršta vyrai nei moterys. 2009 m. duomenimis vyrų mirtingumas 100 tūkst. gyventojų siekė 282,8, o moterų – 225 atvejus. Higienos instituto sveikatos informacijos centro 2009 m. duomenimis, nuo piktybinių navikų Kauno mieste mirė beveik 900 gyventojų, tai sudaro daugiau nei 20 proc. visų mirties priežasčių. Kauno mieste piktybinių navikų mirties atvejų yra daugiau nei lyginant su šalies vidurkiu.

Pastaruosius metus mirtingumo nuo infekcinių Kauno mieste statistika žymiai geresnė lyginant su šalies vidurkiu. Kauno mieste siekė 11,1 atvejų, o visoje šalyje 13,5 iš 100 tūkst. gyventojų.

Mirusių ne nuo ligų pernai buvo mažiau

Mirčių priežastys, kurių galima išvengti, vadinamos išorinėmis mirtimis. Tai – avarijos, nukritimai, paskendimai, savižudybės. Itin didelis išorinių mirčių rodiklis buvo 2008 metais tiek šalyje, tiek Kaune, bet po metų šių mirčių sumažėjo beveik perpus.

Mirtingumas tarp lyčių ženkliai skiriasi: vyrai nuo išorinių padarinių miršta 3-4 kartus dažniau nei moterys. 2009 m. Kauno mieste užfiksuotos 333 mirtys: iš jų vyrų – 249, moterų – 84. Daugiausia kauniečių pernai iš gyvenimo pasitraukė savo noru, t.y. nusižudė. Specialistai pastebi, kad jų skaičius Kaune didėja. Jei 2007 metais nusižudė 19,6 iš 100 tūkst. gyventojų, tai 2009 m. 21,7. Paskutiniųjų metų duomenimis iš visų nusižudžiusiųjų apie 80 proc. buvo vyrai.

Kita, taip pat daug gyvybių nusinešanti išorinių mirties priežasčių, yra apsinuodijimas alkoholiu. Dėl šios priežasties 2009 m. mirė dvigubai mažiau kauniečių nei prieš metus. Čia taip pat pirmauja vyrai, kurie sudaro 78 proc. visų apsinuodijusių.

Be to, alkoholis tampa ne tik daugybės socialinių problemų priežastimi, tačiau sukelia ir gausybę avarijų keliuose.

Transporto įvykiuose 2009 m. metais buvo užfiksuota mažiau žuvusiųjų kelyje nei 2008 metais. Iš 100 tūkst. Gyventojų 2009 m. autotransporto įvykiuose žuvo 5,7 moterų ir 13,4 vyrų.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min