Kaip pranešė I.Degutienės atstovas spaudai, Seimo vadovė, kaip Valstybės gynimo tarybos narė, reiškia „didelį susirūpinimą“ dėl NSGK išvadose konstatuoto fakto, kad Lietuvoje buvo sukurtos sąlygos CŽV sulaikytiems asmenims atvežti ir kalinti.
Anot pranešimo, dar didesnį nerimą parlamento vadovei kelia NSGK tyrimo metu nustatytas faktas, kad tokie veiksmai buvo vykdomi be Valstybės gynimo tarybos žinios.
„Iš komiteto išvadų darytina prielaida, kad komiteto apklausose atsakinėję aukšti buvę Valstybės saugumo departamento pareigūnai tyrimo metu kai kuriuos faktus nuslėpė. Taip pat galima prielaida, kad VSD veikė nekontroliuojamai. Todėl būtina pritarti komiteto siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą, ar tokiais savo veiksmais VSD vadovybė nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar neviršijo įgaliojimų“, – pranešime cituojama I.Degutienė.
Seimo pirmininkė teigia esanti įsitikinusi, kad „toks VSD veiklos neatsakingumas ir nekontroliavimas yra pavojingas Lietuvos valstybei, nes tokia situacija bet kada gali pradėti naudotis ir ne strateginiai Lietuvos partneriai“.
„Tokie veiksmai yra labai pavojingi ir demokratinei Lietuvos santvarkai. Todėl tikiuosi, kad bus baigtas ir kitas šiuo metu vykstantis parlamentinis tyrimas, kuris pateiks aiškius atsakymus ir dėl galimo slapto žurnalistų ar politikų telefoninių pokalbių pasiklausymo“, – pareiškė ji.
Parlamento vadovės nuomone, po NSGK atlikto tyrimo yra „visiškai akivaizdu, kad nebeužtenka tik pakeisti VSD vadovą, bet būtinos rimtos šios struktūros reformos, po kurios Valstybės gynimo taryba realiai taptų svarbiausia slaptųjų tarnybų aiškius veiklos tikslus nustatančia institucija“.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad sveikintinas yra faktas, jog „Seimas pagaliau rimtai imasi Konstitucijoje jam numatytos parlamentinės kontrolės funkcijos“.
I.Degutienė taip pat priminė, kad Europos Parlamentas yra paraginęs ES valstybes atlikti nacionalinius tyrimus dėl galimo slapto CŽV įtariamų teroristų sulaikymo ir tardymo programos įgyvendinimo bei yra pasiūlęs sugriežtinti demokratinį specialiųjų tarnybų kontrolės ir priežiūros mechanizmą.
Antradienį NSGK konstatavo, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos CŽV sulaikymo centrams veikti, taip pat – nekliudomai pervežti, įvežti ar išvežti CŽV sulaikytus asmenis, tačiau nenustatyta, ar šiomis sąlygomis pasinaudota.
Valstybės saugumo departamentas buvo gavęs Centrinės žvalgybos valdybos prašymų įrengti patalpas tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti ir tokios patalpos buvo įrengtos, nurodė komitetas, tačiau nenustatyta, ar jose buvo laikomi terorizmu įtariami asmenys.
Komiteto teigimu, buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas nebuvo pateikę reikiamos informacijos šalies vadovams, todėl jų veiksmus pasiūlyta ištirti Generalinei prokuratūrai.
Už tokias Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas antradienį balsavo 10 komiteto narių, vienas – socialdemokratas Gediminas Kirkilas – susilaikė, vienas – J.Olekas – nedalyvavo balsavime.
