„Turbūt ieškoma preteksto, tuo labiau kad tos nuotaikos LiCS partijoje visąlaik sklaido, jog galbūt jie paliks koaliciją, po to paneigia viešai, kad tikrai ne“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.
Seimui antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, vienos iš valdančiosios koalicijos narių LiCS vadovas Gintaras Babravičius pareiškė, jog partija gali svarstyti savo buvimo valdžioje klausimą.
„Apmaudu, kad Seimui neužteko politinės valios ir ryžto priimti teisingą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Mūsų pozicija daug metų buvo žinoma ir tai, kad dėl vieno koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos – ir kitų partnerių – Liberalų sąjūdžio – nedalyvavimo buvo nepriimtas teisingas sprendimas, iš tikro privers mus labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis“, – po balsavimo sakė G.Babravičius.
„Sunku pasakyti, visaip gali atsitikti“, – LiCS galimybę trauktis vertino Seimo vadovė ir pastebėjo, kad „tie svarstymai partijoje vyksta ne vieną dieną. Ir kai ministras Algis Čaplikas atsistatydino, kai dukart nepatvirtinta Jono Liesio kandidatūra, nebuvo surinkta pakankamai balsu“.
Seimo pirmininkės nuomone, negalima vien konservatorių kaltinti dėl žlugusios tiesioginių merų rinkimų iniciatyvos.Kaltinti vien tik mūsų partijos žmones Seime būtų neteisinga, reikia pažiūrėti plačiau.
„Aš asmeniškai balsavau už pataisą ir rinkimus, tačiau noriu objektyviai pasakyti: aš aiškiai mačiau, kad ir iš kairės pusės, socialdemokratai, kurie viešai deklaravo už tiesioginius rinkimus, nedalyvavo balsavime“, – sakė I.Degutienė.
„Kaltinti vien tik mūsų partijos žmones Seime būtų neteisinga, reikia pažiūrėti plačiau, kodėl tų balsų pritrūko“, – pridūrė Seimo vadovė.
Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 parlamentarų susilaikė. Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.
Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovus.
Norint priimti Konstitucijos pataisą, per kiekvieną balsavimą dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.
Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.
Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad „savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje, ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje. Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.
