Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl Baltijos jūros labiausiai stengiasi Vokietija ir Švedija, Lietuva stipriai atsilieka

Žydinti Baltijos jūra Giruliuose
I.Ozturhan/15min.lt nuotr. / Baltijos jūra.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti.

Aplinkosauginė organizacija šalių įsipareigojimus ir pastangas Baltijos jūros labui vertino pagal rodiklius penkiose itin svarbiose srityse: eutrofikacija (vandens žydėjimas), pavojingos medžiagos, biologinės įvairovės apsauga, laivyba, integruotas jūros valdymas. Tokiu būdu norėta kuo aiškiau ir išsamiau parodyti kiekvienos šalies indėlį siekiant bendro tikslo, įskaitant ir tai, kaip įgyvendinami tarptautiniai susitarimai. Vertinant remtasi naujausiais duomenimis iš oficialių šaltinių.

„Nepaisant pastangų spręsti aplinkosaugines problemas, Baltijos jūra vis dar yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Vien kalbomis ir susitarimais, nesiimdami konkrečių veiksmų, nepadėsime jūrai „pasveikti“. Realus dabartinės situacijos vaizdas tikimasi paskatins šalis, vyriausybes, įmones ir žmones veikti aktyviau,“ – sako „Lietuvos gamtos fondo“ vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Dauguma šalių, lyginant su ankstesniais metais(2007, 2008 ir 2009 metais) atliktais vertinimais, ženkliai pasistūmėjo sprendžiant su pavojingomis medžiagomis ir jūrinėmis veiklomis susijusias aplinkosaugines problemas, tačiau analizuojant eutrofikacijos, bioįvairovės ir integruoto jūros valdymo rodiklius, bendra šalių situacija atrodo kur kas prasčiau. Šalys nesugeba laikytis duotų įsipareigojimų ir imtis konkrečių veiksmų, būtinų apsaugoti Baltijos jūrą.

Vokietija ir Švedija iš devynių Baltijos jūros šalių „Pasaulio gamtos fondo“ įvertintos geriausiai, jos iš 79 galimų balų surinko po 36 balus. Vokietija nemažai nuveikė stengdamasi sumažinti maistinių medžiagų – azoto ir fosforo – išmetimo kiekius, o Švedija pademonstravo gerus rezultatus laivybos ir integruoto jūros valdymo srityse.

Lietuva kartu su Lenkija pagal įsipareigojimus ir pastangas spręsti problemas dalinasi šešta vieta (surinkta po 25 balus iš 79 galimų balų). Remiantis aplinkosauginės organizacijos vertinimu, Lietuva daugiausia taškų „uždirbo“ nuotekų iš laivų surinkimo vertinime, kadangi Klaipėdos jūrų uoste įdiegta nuotekų surinkimo sistema. Labiausia mūsų šalis turėtų stengtis kovojant su eutrofikacija (vandens žydėjimas), užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą, taip pat stiprinant integruotą jūros valdymą.

„Kalbant apie eutrofikacijos problemą, Lietuva galėtų įstatymais riboti fosforo kiekius skalbimo milteliuose ir kitose valymui skirtose priemonėse, vykdyti pelkių ir apleistų durpynų atkūrimą, “ – sako N.Zableckis.

Kiek prastesnė situacija kaimyninėje Latvijoje, šalis surinko vos 19 balų ir liko aštuntoje vietoje. Prasčiausius rezultatus pademonstravo Rusija (surinko 18 balų iš 79 galimų balų). Šalis nėra Europos Sąjungos narė, tad ji neprivalo laikytis ES direktyvų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min