Protokolas dėl dešimties įvairių inspektoriaus tarnybos dienraštyje pastebėtų pažeidimų, tarp kurių – ir išspausdinta negyvo D.Kedžio fotografija, antradienį surašytas dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pirmajam pavaduotojui Feliksui Telksniui. Tai BNS patvirtino pats F.Telksnys. Jo teigimu, konkreti nuobauda dienraščiui dar neskirta.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato, kad nepilnamečiams neigiamą poveikį daro ir todėl turi būti ribojama tokia informacija, kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio ar žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti.
Žurnalistų etikos inspektorės patarėjas Deividas Velkas sako, kad panašias nuotraukas publikavę portalai kauno.diena.lt bei klaipeda.diena.lt po inspektoriaus tarnybos kreipimosi įdiegė technines priemones, sudarančias sąlygas riboti informaciją.
Dėl nepilnametės D.Kedžio dukters duomenų atskleidimo internete inspektorė nuobaudų taip pat netaikė, nes draudžiami neigiamame kontekste minėti nepilnametės duomenys praėjusių metų spalį ir šių metų sausį buvo nedelsiant pašalinami po inspektorės įpareigojimo.
Tuo metu televizijose pernai rudenį paskelbtą informaciją paprašyta įvertinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK). Inspektoriui užkliuvo TV3 televizijos laidoje „Akistata“ (2009 m. spalio 7 d.) ir LNK laidose „Kakadu“ (2009 m. spalio 20 d.) bei FTB (2009 m. lapkričio 4 d.) paskelbta informacija. Šią gegužę televizijų, filmavusių ir kalbinusių D.Kedžio dukrą, elgesys, pasak D.Velko, dar neįvertintas ekspertų.
Žurnalistų etikos inspektorės patarėjas pastebi, kad žiniasklaidoje nušviečiant D.Kedžio istoriją įstatymo pažeidimų nebuvo daug.
„Ne taip, kaip Jonaičių atveju, kai įstatymo pažeidimų atvejų buvo daugiau apie 120“, – BNS teigė D.Velkas.
Jis taip pat sako, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šiuo atveju gali kontroliuoti tik tiesioginių nepilnamečių asmens duomenų (vardo, pavardės, atvaizdo, gyvenamosios ar buvimo vietos, ugdymo ar mokymosi įstaigos) skleidimą, tačiau netiesioginių duomenų (nepilnamečių šeimos narių, globėjų vardai, pavardės, atvaizdai, kiti duomenys bei socialinio pobūdžio faktai) apsauga neįmanoma.
Taip, pasak D.Velko, yra dėl išankstinio nepilnamečių šeimos narių ar artimųjų intereso skleisti, bet ne saugoti asmens duomenis, taip pat teikti juos žiniasklaidai, taip pat dėl nepilnamečių asmens duomenų atskleidimo kitų valstybės institucijų iniciatyva. Be to, uždraudus netiesioginių nepilnamečio asmens duomenų skleidimą praktiškai būtų neįmanoma konkrečiau informuoti apie kokį nors įvykį, rezonansinį – taip pat.
D.Velkas, be kita ko, aiškina, kad, be nuobaudų taikymo, inspektoriaus tarnyba taip pat konsultuoja žiniasklaidos priemones iki paskelbiant informaciją.
