Tokia pozicija išsakyta penktadienį Teisėjų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, kurią minėtai sostinės ikiteisminio tyrimo teisėjai iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija.
Kitas atstovas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas Stanislovas Juocevičius tvirtino, kad teisėjai bijo skubiai duoti leidimus atlikti procesinius veiksmus, nes esą dėl to jiems gali grėsti drausminė atsakomybė.
„Jūsų (Teisėjų garbės teismo – BNS) sprendimas labai didelę reikšmę turės ikiteisminio tyrimo teisėjų korpusui, nes teisėjai dabar nedrįsta priimti sprendimų, reikalauja informacijos apie kiekvieno asmens statusą, stringa tyrimai“, – posėdyje kalbėjo J.Vėgelienei atstovaujantis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis.
Kitas atstovas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas Stanislovas Juocevičius tvirtino, kad teisėjai bijo skubiai duoti leidimus atlikti procesinius veiksmus, nes esą dėl to jiems gali grėsti drausminė atsakomybė.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, atstovaujantis ne tik J.Vėgelienei, bet ir Apylinkių teismų teisėjų sąjungai, Arūnas Neverdauskis tvirtino, kad griūtų operatyvinių institucijų darbas, jeigu kiekvieną kartą, nuodugniai reikėtų reikalauti informacijos apie kiekvieną asmenį. Be to, jis tvirtino, kad kyla klausimas, ką daryti tais atvejais, kai nieko apie asmenį nežinoma, tik jo telefono numeris.
Teisėjų etikos sargai yra konstatavę, kad J.Vėgelienei drausmės byla yra keltina, nes ji esą nepatikrino, ar Generalinės prokuratūros prokuroro Redo Savicko prašyme yra asmenų, kuriems taikomas teisinis imunitetas. Šis prokuroro prašymas buvo pateiktas pernai spalio 8-ąją, praėjus trims dienoms nuo dvigubos žmogžudystės, kai buvo nužudyti Kauno apygardos teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.
Tarp 13-os asmenų, su kurių išklotinėmis leista susipažinti, buvo ir Drąsiaus Kedžio sesers Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės pavardė. Ji ir pateikė skundą etikos sargams. Beje, spalio 9-ąją, sužinojus, kad N.Venckienė yra teisėja, visa informacija sunaikinta.
„(Sprendimas – BNS) priimtas praėjus 3 dienoms nuo žmogžudysčių, nesant informacijos apie Drąsiaus Kedžio aplinką. Pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie N.Venckienės statusą. (...) Atlikdama savo funkcijas vertinau medžiagą bendrai, kurią turėjau. (...) Suvokiau, kad reikia operatyviai veikti prokurorui“, – penktadienį kalbėjo J.Vėgelienė.
Pasak jos, prokuroro atneštas sąrašas buvo sudarytas remiantis D.Kedžio ir abiejų nužudytųjų geneologiniais medžiais.
Teisėja tvirtino neturėjusi laiko sekti informacijos viešojoje erdvėje, nes tuo metu teko dirbti ir po darbo valandų, atlikti ypač daug procesinių veiksmų.
Be to, ji pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai neturi teisės rinkti informacijos bylai ar ją pildyti. Pasak teisėjos, problemų kelia ir Teismų įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuotas teisėjo imunitetas, esą neaišku, ar įstatymo norma draudžia rinkti apie teisėjus informaciją.
Tiek J.Vėgelienė, tiek jos atstovai tvirtino, kad remiantis įstatymu draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Šiuo atveju esą ir kyla klausimas, ar minėti draudimai turėtų būti taikomi plečiamai, ar tik tiek, kiek nurodo įstatymas. Jokios praktikos esą dėl to nėra.
Visi trys teisėjos atstovai sakė, kad teisėjos bausti nereikėtų, nes ši vertinama gerai, yra pareiginga.
Savo verdiktą Teisėjų garbės teismas turėtų skelbti birželio 28-ąją. J.Vėgelienei, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir garbės teismo pirmininko Antano Simniškio, gresia drausminė nuobauda nuo jos veiksmų apsvarstymo iki kreipimosi į prezidentę siūlant teisėją atleisti.
J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė nušauti praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune, tuomet dingo ir D.Kedys. Šiemet balandžio 17 dieną netoli Kauno rasti D.Kedžio palaikai.
D.Kedys J.Furmanavičių, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. Mergaitės motiną L.Stankūnaitę ir tetą V.Naruševičienę kaunietis kaltino sąvadavimu.
A.Ūso kūnas buvo aptiktas praėjusį sekmadienį Alytaus rajone.
