„Mums priekaištaujama dėl neveiklumo, tuo tarpu trejus pastaruosius mėnesius su Kauno termofikacinės elektrinės atstovais vyksta itin aktyvus dialogas“, – teigė bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Į naujų turbinų statybą iki šiol žadama investuoti iki milijardo litų, tačiau konkrečių veiksmų, AB „Kauno energija“ valdybos teigimu, nesimato. Pagal 2003 m pasirašytą sutartį KTE yra įsipareigojusi per 15 metų investuoti 400 mln. Lt. „Tai labai svarbus įsipareigojimas. Jis nėra vykdomas net ir nežiūrint visų nuolaidų, kurias 2005 m padarė praeitos kadencijos taryba, nukeldama 135 mln. Lt investicinius įsipareigojimus iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pagal sutartis, pasirašytas tarp KE ir KTE, investicinių įsipareigojimų nevykdymas užtraukia prievolę mokėti netesybas, kurios, mūsų duomenimis, šiandien gali siekti 17 mln. litų“, – sako AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna.
Kadangi KTE iki šiol delsia pristatyti ataskaitą apie 2008 metais įvykdytas investicijas, Stebėtojų tarybos pirmininkas sako, kad dėl netesybų bus kreiptasi į teismą. „Kauno energijos“ valdyba savo paskutiniame posėdyje, vykusiame balandžio 15 dieną, numatė 5 dienų terminą iki kurio su KTE turėtų būti pasirašytas atitinkamas dokumentas dėl padarytų investicijų sumos. Tik tuomet paaiškėtų tiksli, dar neinvestuota suma ir konkretus netesybų dydis. Jei tai nebus padaryta per minėtą terminą, KE kreipsis į teismą dėl netesybų, vienašališkai pristatydama netesybų sumą pagal savo turimą informaciją“, – sakė J. Koryzna.
Kauno savivaldybė, AB „Kauno energija“ ir bendrovės stebėtojų taryba kategoriškai atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusius kaltinimus, esą „miesto vadovai nesistengia papildyti miesto biudžeto 17 mln. litų“. Tokia informacija klaidina visuomenę, kadangi „Kauno energija“ yra ne savivaldybės įmonė, o akcinė bendrovė. Jos biudžetas niekaip nesusijęs su Kauno savivaldybės biudžetu. Vienintelis finansinis ryšys tarp „Kauno energijos“ ir Kauno miesto savivaldybės – pastarosios, kaip akcininkės, galimybė gauti dividendus iš bendrovės pelno.
„Tvirtinimas, kad akcinės bendrovės pinigais kažkaip galima papildyti Kauno miesto biudžetą, yra, švelniai tariant, visiškai neteisingas ir rodo tai teigiančių visišką nekompetenciją elementariuose įmonių valdymo klausimuose“, – sako AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna. Pirmininko teigimu vertėtų nepamiršti, kad Kauno energijos akcininkai yra ne tik Kauno m. savivaldybė, bet ir Kauno rajono savivaldybė, Jurbarko savivaldybė bei daug smulkių akcininkų, kurie yra ar bet kuriuo laiku gali tapti „Kauno energijos“ akcininkais, nusipirkę jos akcijų vertybinių popierių biržoje.
„Net ir patekus visiems 17 mln. Lt į KE sąskaitą, Kauno m. biudžetas nuo to nei papilnėtų, nei patuštėtų. Ir visiškai nepriklausomai nuo to, koks meras tuo metu Kaunui vadovautų“, – sako J.Koryzna.
Prieš septynerius metus Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu parduota Kauno termofikacinė elektrinė yra pagrindinė šilumos gamintoja Kauno mieste. Pernai, įsigaliojus naujam šilumos įstatymui, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu kauniečiams kaina už šilumą išaugo 67 proc. „Kauno energija“ šilumą tiekia, tačiau jos negamina. Bendrovės teigimu šilumos gamybos kaštai sudaro net 80 proc. patvirtintos kainos. Tuo tarpu bendrovė yra priversta didžiąją tiekiamos šilumos dalį pirkti iš KTE, kurios savininkas ir pagrindinis akcininkas, turintis 99 proc. akcijų, yra AB „Gazprom“.
