Tokią iniciatyvą trečiadienį pasiūlė Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Trečiadienį jie aptarė, kaip griežtinti parlamentarų darbo drausmę, kad šie lankytų Seimo plenarinius ir komitetų posėdžius, nebalsuotų už kolegas ir nepainiotų viešųjų bei privačių interesų. Mat pagal šiandien galiojantį Seimo statutą nėra galimybių bausti vieną ar kitą nusižengimą padariusį parlamentarą.
I.Degutienė teigė, kad didelė šios kadencijos problema – pravaikštos.
Sutarėme, kad turi būti labai griežtos Statuto numatytos sankcijos. Jeigu be pateisinamos priežasties praleidai vieną posėdį, netenki visos algos, jeigu praleidai daugiau posėdžių, rengiama apkalta, – sakė I.Degutienė.„Jei jūs neateinate į darbą vieną dieną, antrą dieną, trečią dieną be pateisinamos priežasties, paprastai darbdavys jus atleidžia arba bent jau gaunate drausminę nuobaudą. Šiandien Seimo nariai yra įsigudrinę elgtis taip, kad tiksliai susiskaičiuoja, jog jau pusę posėdžių praleidau, jeigu jau daugiau negu vienas, pasirodo, ateina į darbą. Bet visi matome, kad jo pusę mėnesio nebuvo darbe ir be jokios priežasties“, – teigė parlamento vadovė.
Anot jos, dar blogiau lankomi komitetų posėdžiai. Kartais dėl Seimo narių, nelankančių komitetų posėdžių, nebūna kvorumo ir negalima priimti jokių sprendimų.
„Sutarėme, kad turi būti labai griežtos Statuto numatytos sankcijos. Jeigu be pateisinamos priežasties praleidai vieną posėdį, netenki visos algos, jeigu praleidai daugiau posėdžių, rengiama apkalta“, – sakė I.Degutienė ir pabrėžė, kad kol kas tai tik idėja. Seimo statuto pataisos projektą rengs etikos sargai.
Seimo pirmininkė apgailestavo, kad tenka siūlyti tokius radikalius dalykus dėl dalies parlamentarų, kurie piktnaudžiauja šiuo metu galiojančiomis liberaliomis Statuto nuostatomis.
Dabar Statute numatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu.
Remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu.
Dabar apkaltą parlamentarui galima inicijuoti tik tuo atveju, jeigu jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ar įtariamas padaręs nusikaltimą.
Svarstant parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą, pasak I.Degutienės, racionalu būtų įtraukti ir frakcijos seniūnus.
„Pažeidėjo akistata su kitais fakcijos kolegomis, yra dar toks gėdos jausmas, gal turės poveikį“, – svarstė politikė.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat įpareigota iki kovo 1-osios pateikti Statuto pataisas, kaip bausti už kolegas balsuojančius Seimo narius.
I.Degutienė neatmetė galimybės, kad ir tokiems pažeidėjams galėtų būti siūloma apkalta.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko A.Salamakino teigimu, etikos sargai keturis ar penkis kartus svarstė parlamentarus, balsavusius ne už save. „Bet kiek jų nepagautų, reikia dauginti iš dvidešimties“, – sakė jis.
Anot A.Salamakino, tokiais atvejais reikėtų pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi ir bausti abu – parlamentarą, palikusį balsavimo kortelę, ir balsavusįjį už jį. Pavyzdžiui, jie galėtų netekti trečdalio atlyginimo.
Etikos sargo teigimu, apkaltą reikėtų inicijuoti ir Seimo nariams, supainiojusiems viešuosius ir privačius interesus. A.Salamakinas teigė, kad kiti valstybės tarnautojai už tai gali būti atleisti iš darbo, todėl tokia pati taisyklė turėtų galioti ir parlamentarams.
A.Salamakino tvirtinimu, jeigu pavyktų gerokai priimti siūlomas nuobaudas, rezultatai būtų akivaizdūs. „Neabejoju, kad ir balsavimai, ir lankomumas pagerės kaip diena ir naktis“, – sakė jis.
