Dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje chaosas Europos oro erdvėje gali užsitęsti (video)

Europos skrydžius prižiūrinčios organizacijos „Eurocontrol“ atstovai teigia, kad vien penktadienį visame žemyne buvo atšaukta apie 16 tūkst. skrydžių. Oro uostuose įstrigo dešimtys tūkstančių keleivių.

Trečiadienį išsiveržęs ugnikalnis į kelių kilometrų aukštų išspjovė vadinamųjų „ugnikalnio pelenų“, kurie kelia didelį pavojų oro navigacijai. Pilotams patariama niekada neskristi pro pelenų debesį dėl didžiulių problemų, kurias šie gali sukelti lėktuvams. Pirmiausia pelenų dulkės gali užkimšti aviacinius lėktuvų mechanizmus ir lemti variklio gedimus bei jų sustojimus. Be to, pelenai taip pat gali sugadinti lėktuvo ventiliacijos, hidraulinę, elektroninę ir aerodinaminių duomenų sistemas. Mažiausiai, kas gali nutikti lėktuvui, praskridusiam pro ugnikalnio pelenų debesį, – gali būti pažeisti jo paviršių dengiantys dažai, langai.

Dėl šios priežasties, paaiškėjus, kad vulkano pelenų debesys nešami Europos link, vienas po kito pradėti uždarinėti oro uostai. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį buvo uždaryti ir visi Lietuvos oro uostai.

BBC pateikia lenteles, iš kurių aiškėja, kad visiškai oro erdvė buvo uždaryta Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje, Slovakijoje.

Skrydžiai buvo apriboti virš Austrijos, Prancūzijos (šiaurinėje šalies dalyje), Vokietijos (dirba tik labai nedidelė dalis oro uostų), Norvegijos (vienas kitas skrydis vykdomas tik šalies šiaurėje), Lenkijos (veikia tik keli oro uostai), Airijos (penktadienį oro erdvė buvo atidaryta), Švedijos (nuo penktadienio skrydžiams atidaryta šiaurinė šalies dalis), Didžiosios Britanijos.

„Prognozės rodo, kad vulkano pelenų debesis toliau juda į rytus ir pietryčius. Tai reiškia, kad situacija gali užsitęsti dar mažiausiai 24 val.“, - penktadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Eurocontrol“ atstovai.

Tuo pačiu buvo pažymėta, kad Islandijos ugnikalnis į atmosferą jau išspjauna mažiau pelenų.

„Turime pastebėti, kad situacija yra labai dinamiška ir greitai keičiasi“, - teigia ugnikalnio pelenų debesies judėjimą stebintys specialistai.

Norvegijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai bando prognozuoti pelenų debesies plitimą. Abiejų šalių specialistų išvados sutampa - vulkano pelenai dar kelias dienas tikrai kankins Europą. Sprendžiant iš Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos sudarytų prognozių, šeštadienį mūsų šalis bus pačiame debesies centre. Britų prognozuojamą pelenų debesies plitimą galite pamatyti čia.

Norvegijos meteorologijos instituto specialistai pabandė sudaryti situacijos prognozes iki balandžio 20 d. Instituto portale met.no teigiama, kad pelenų debesis juda 5 km aukštyje. Būtent čia stebimas didžiausias užterštumas. Norvegų paruoštą prezentaciją galite pamatyti čia.

Žemiau pateikiame tos pačios prezentacijos video versiją.

Iš norvegų parengtos prognozės aiškėja, kad visiškai pelenų debesis Lietuvą paliks tik šeštadienio vakarą. Iki balandžio 19 d. virš mūsų šalies ugnikalnio debesų nesitikima. Tačiau pirmadienį vidurdienį pelenų debesies kraštas vėl pasieks Lietuvą.

Kaip savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje vyks lėktuvų skrydžiai iš Vilniaus ir į Vilnių, kol kas nežinoma. Džiūgauti, kad porą dienų virš Lietuvos nebus stebima pelenų debesies, nederėtų. Aviacijos specialistai teigia, kad net ir tuo atveju, jei lėktuvai galės kilti iš Vilniaus, svarbu, kad jie turėtų ir kur nusileisti. Kitaip tariant, jei Europos oro uostai ir toliau liks uždaryti, lėktuvai nekils ir iš Lietuvos.

Kas yra ugnikalnio pelenai?

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad ugnikalnio pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Labiausiai jie kenkia lėktuvams.

Manoma, kad po kurio laiko šie debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą.

Ugnikalnio pelenai - tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš ugnikalnio. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio ugnikalnio, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Ugnikalnio pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.